Kai kurie vaikai dažnai kalba greitai ir gana neaiškiai. Greitakalbystės problema nėra pakankamai ištirta ir aiški, todėl logopedai dažnai priskiria per greitai kalbančių vaikų bendravimo sunkumus mikčiojimui, nes šių sutrikimų požymiai kartais yra panašūs.
Konsultuoja Dr. Vilma Makauskienė, logopedė ekspertė.
Įvairiose užsienio šalyse vaikų greitakalbystės problema analizuojama gana seniai. Remiantis Tarptautinės greitakalbystės (kleteringo) asociacijos (International Cluttering Association) duomenimis, mikčiojančių vaikų ir greitakalbystės paplitimo duomenys pateikiami gana skirtingi. Nurodoma, kad ikimokykliniame amžiuje greitakalbystė gali pasireikšti 1–7 proc. vaikų.
Daugelyje šalių yra aiškūs, standartizuoti vaikų kalbėjimo tempo vertinimo kriterijai, leidžiantys tiksliai nustatyti, ar kalbėjimo, bendravimo tempas atitinka vaiko amžių, tačiau Lietuvoje nėra atlikta išsamių mokslinių tyrimų ir parengta metodinių rekomendacijų, kurios padėtų logopedams atpažinti per greitai kalbančius vaikus.
Sudėtingi greitakalbystės pasireiškimo atvejai skirtingai veikia vaiko bendravimą, adaptaciją ir socializaciją bendraamžių grupėje. Siekiant padėti per greitai kalbantiems vaikams įveikti bendravimo sunkumus, svarbu atsižvelgti į individualius vaiko ugdymosi poreikius, domėtis veiksmingais logopedinės pagalbos metodais, jų derinimo galimybėmis, skatinti aktyvų vaiko ir šeimos narių dalyvavimą logopedinės pagalbos procese. Be abejo, svarbu spręsti ir kitas profesinės specialistų kompetencijos problemas.
Greitakalbystės apibrėžimo problema
Skirtingai nei kitų kalbėjimo, kalbos ir komunikacijos sutrikimų greitakalbystės (tachilalijos) apibrėžimas nėra vienareikšmis, tikslus ir aiškus. Užsienio šalių mokslinėje ir metodinėje literatūroje vyrauja įvairios teorinės šio sutrikimo sampratos, neaiškūs mikčiojimo ir greitakalbystės (tachilalijos) diferencijavimo ir įvertinimo kriterijai, įveikos strategijų pasirinkimo ir derinimo dilemos, prieštaringi logopedinės pagalbos veiksmingumo tyrimų rezultatai (Thomas, Howell, 2001; Finn, 2003; Yaruss, Quesal, 2006).
Svarbu paminėti, kad per greitas kalbėjimo tempas neretai pasireiškia kartu su įvairiais kalbėjimo nesklandumais (pavyzdžiui, pasikartojimais, pauzėmis žodžio viduryje, neritmingu trūkčiojančiu kvėpavimu), todėl ši problema gana dažnai tapatinama su mikčiojimu. Tikėtina, kad daugeliu atvejų per greitas vaikų kalbėjimo tempas (greitakalbystė) nustatoma netiksliai, nes:
nedaugelis logopedų apie šį sutrikimą turi pakankamai žinių;
ne visų per greitai kalbančių vaikų tėvai kreipiasi pagalbos;
kai kurie asmenys, kuriems būdingas per greitas kalbėjimo tempas, nesutinka, kad jie turi kalbėjimo sutrikimą.
Logopedų kompetencijos tyrimai (Manning, 1996; Ivoškuvienė, Makauskienė, Ruškus, 2006) parodė, kad dauguma specialistų jaučiasi mažiau kompetentingi dirbdami su per greitai kalbančiais ir / ar mikčiojančiais vaikais, nei su kitų kalbėjimo, kalbos ir komunikacijos sutrikimų turinčiais asmenimis.
Greitakalbystės kilmė įvairi
Mokslinėje literatūroje sklandaus kalbėjimo sutrikimų kilmė aiškinama įvairiai: jie gali būti organinio, psichogeninio, neurologinio, fiziologinio pobūdžio (RCSLTCG, 2006).
Greitakalbystės (tachilalijos) etiologijos modeliai skirstomi į šias grupes:
Centrinės nervų sistemos funkcionavimo modeliai. Teigiama, kad sutrikimą gali sukelti nedideli tam tikrų galvos smegenų zonų, susijusių su kalbos ir kalbėjimo formulavimu, pokyčiai. Tuo atveju stebimi tachilalijos ir dizartrijos panašumai, nustatyta, kad greitakalbystė labai susijusi su mokymosi sunkumais ir dėmesio sutrikimu.
Kognityvinių gebėjimų modeliai. Pažinimo procesai, susiję su per greitu kalbėjimo tempu, yra:
kalbos formulavimas;
dėmesys;
visuminis klausymosi procesas;
motorikos ir kalbėjimo funkcijos;
pažinimas, susijęs su suvokimu.
Genetiniai modeliai. Vaikai, kuriems būdingas per greitas kalbėjimo tempas, gali turėti genetiškai paveldėtą polinkį kalbėti nesklandžiai.
Mikčiojimo ir greitakalbystės modeliai. Per greitas kalbėjimo tempas dažnai pasireiškia kartu su mikčiojimu, tačiau greitakalbystei ir mikčiojimui būdingi skirtingi nesklandumai, į kuriuos būtina atsižvelgti numatant logopedinę pagalbą.
Greitakalbystė pasireiškia kalbos formulavimo sunkumais, kurie veikia visus komunikacijos komponentus. Greitas kalbėjimo tempas sukelia vieną ar kelis kalbos sutrikimo simptomus:
kalbėjimo nesklandumus, kurie nėra mikčiojimo požymiai;
dažnas pauzes, neatitinkančias sintaksinių ir semantinių taisyklių;
netinkamą (dažnai per ilgą) atskirų garsų tarimą ir pan.
Daugiau apie tai: www.ikimokyklinis.lt
