Vaikas bijo vabzdžių

Būna, kai vaikas paniškai bijo skruzdėlių, vorų, bičių, uodų. Pamato keturmetis ropojančią takeliu skruzdėlę ar aplink skraidantį uodą - ir ima verkti, šaukti. Ar įmanoma įveikti šią baimę?

Pasak vaikų psichologės Indrės Pajarskaitės, kiekviename raidos etape vaikas bijo tam tikrų dalykų. Vieni vaikai gali turėti daugiau baimių ir išgyventi jas intensyviau, kiti – būti mažiau baimingi. Trimečiui keturmečiui normalu bijoti vabzdžių. Augant ši baimė savaime silpnėja.

Susirūpinti vertėtų tuomet, kai esant stipriai baimei yra sutrikdomas vaiko kasdieninis gyvenimas, t.y. kai vaikas nebegali laisvai bendrauti, žaisti, dalyvauti veiklose.

Kartais tokią baimę gali sukelti ir patys suaugę, kai pamatę vabzdį reaguoja labai emocingai. Tokia staigi suaugusiųjų reakcija gali išgąsdinti vaiką. Baimę gali sukelti ir pamatyta laida per televiziją ar skaityta pasaka, kurioje vabzdys buvo perteiktas kaip baisus ar kažką galintis sužeisti.

Todėl svarbu, kad suaugusieji, kai vaikas bijo vabzdžių, stengtųsi išlikti ramūs, parodyti, paaiškinti, jog tas vabalas negali pakenkti. Taip pat nereiktų per prievartą pratinti vaiko, t.y. nereikalauti, kad laikytų, ar sėdėtų šalia vabzdžių ir t.t.

"Vaikams galima pasiūlyti nupiešti labai didelį vabzdį, ant kito lapo mažesnį ir t.t., kol jis beliks toks mažas, kaip taškas. Tai pakartokite kelis kartus. Galima pasiūlyti pažaisti su žaisliniais vabzdžiais, bet jie turėtų būti parinkti, t.y. neatrodyti baisūs, grėsmingi, o atvirkščiai (vienas iš mažiausiai bijomu vabaliukų yra boružė)", - patarė psichologė.

Tėvams vertėtų taip pat parinkti pasakas ar filmukus, kuriuose vabaliukai būtų pristatomi kaip draugiški, nepavojingi (gana nemažai tokių filmukų būdavo senoje animacijoje).

Tačiau jei nerimas dėl vaiko lieka, pasikonsultuokite su specialistu, kuris patars, kokia pagalba būtų tikslingiausia individualiu atveju.