Ilgą laiką buvo manyta, kad vaikai depresija neserga. Šiandien ši nuostata paneigta.
Psichologė psichoterapeutė Jūratė Mitkienė pabrėžė, kad vaikų depresijai būdingi tam tikri simptomai:
-irzlumas,
-agresyvumas,
-nuotaikos svyravimai nuo meilės siekimo iki atsisakymo bendrauti,
-naktiniai košmarai,
-nerimas,
-įvairios baimės,
-dažni galvos, pilvo skausmai.
„Tačiau, kaip ir bet kuriame amžiuje, vyrauja liūdesys, energijos stoka, vienišumo, bejėgiškumo jausmas. Mergaičių ir berniukų depresija skiriasi. Berniukams dažniau pasireiškia pyktis, sudirgimas, agresija, o mergaičių depresija panašesnė į suaugusiųjų psichikos ligas. Jos dažniau būna tylios, prislėgtos, verksmingos.
Paauglių depresija dažniau reiškiasi elgesio sutrikimais, bendravimo problemomis, suprastėjusiu mokymosi pažangumu, blogu prisitaikymu mokykloje, socialinėmis baimėmis, miego problemomis, fiziniu nuovargiu. Depresyviems suaugusiesiems būdingesnis uždarumas, vienatvė, prislėgtumas, susitelkimas ties savais išgyvenimais, o paaugliams būdingiau padidėjęs jautrumas, santykių nestabilumas, nuotaikų kaita, autodestruktyvus elgesys, savęs žalojimas.
Depresyvūs paaugliai gali bėgti iš namų, piktnaudžiauti alkoholiu, narkotinėmis medžiagomis. Paauglių depresija yra susijusi su savižudybės rizika“, - pasakojo psichologė
Vaikų depresijos priežastys
J.Mitkienės nuomone, vaikų depresijos priežastys gali būti įvairios. Yra atlikta dvynių, įvaikinimo, šeimų istorijų studijos tyrimų, kurie rodo genetinę predispoziciją sirgti depresija:
„Vis dėlto neaišku, kiek depresiją lemia paveldėjimo veiksniai, o kiek – tėvų elgesys ir santykių kokybė šeimoje. Pavyzdžiui, polinkis reaguoti depresiškai gali būti paveldimas. Vaiko depresijos priežastimi gali tapti sunki artimo žmogaus liga, tėvų skyrybos, emigracija. Vaiko depresija nebūtinai yra susijusi su skaudžiais įvykiais šeimoje.
Kad ir nedideli, bet ilgalaikiai skauduliai artimoje aplinkoje taip pat gali sukelti depresiją. Depresyvias tendencijas gali skatinti nuvertinantis šeimos požiūris į netektį. Pvz., praradus mylimą gyvūną, vaikui sakoma, kad bus geriau be jo, draudžiama verkti. Tuomet vaikas priverstas liūdėti slapčia. Yra šeimų, kuriose tėvai, norėdami vaikui gera, jį dažnai bara, kritikuoja.
Jautresniam vaikui tai gali tapti depresijos priežastimi. Darželyje ar mokykloje vaikui gali būti sunku adaptuotis, negauti palaikymo, nesutarti su bendraamžiais. Pastebėta, kad polinkį sirgti depresija turi vaikai, kuriems būdingi perfekcionistiški asmenybės bruožai, išoriškai paklusnūs, dėmesio nereikalaujantys, nuotolį išlaikantys vaikai.“
Bendrauti su vaikais – būtina
J.Mitkienės žodžiais, viena iš svarbiausių priemonių nuo depresijos – bendravimas:
„Svarbu su vaiku, paaugliu kalbėtis, kartu leisti laiką. Jei suaugusieji nesikalba su vaiku apie sunkumus arba tai daro netinkamai, vaiko viduje besikaupianti įtampa gali reikštis ne tik depresyviais jausmais, bet ir įvairiomis ligomis. Svarbu, kad vaikas žinotų, kas vyksta šeimoje. Kai kurie tėvai, norėdami padėti vaikui, slepia nuo jo šeimos bėdas ar numatomus pasikeitimus, kuriuos jis tikrai jaučia, bet negali susitaikyti, nes jam suaugusieji nepadeda.
Taip pat svarbu adekvačiai vertinti vaiko sugebėjimus, nelyginti jo su kitais, nes, siekdamas pateisinti tėvų lūkesčius, jis gali patirti spaudimą, nusivylimą, pasijusti beverčiu, nemylimu ir nereikalingu. Jei vaikas ar paauglys išgyvena depresiją, prasminga gali būti psichoterapija, kuri padeda vaikui ar paaugliui jaustis suprastam ir priimtam, padėti jam atverti savo rūpesčius ir jausmus. Taip pat svarbi šeimos terapija. Dėl medikamentinio gydymo reikėtų kreiptis į gydytoją.“
Psichologė psichoterapeutė pabrėžė, kad depresija nuo liūdesio skiriasi tuo, kad tai yra gilus ir ilgalaikis išgyvenimas. Depresija – liguistai prislėgta, liūdna nuotaika. Šitą nuotaiką sunku su kuo nors palyginti, kad galėtų suprasti tie, kurie nepatyrė.
