Ups! Jis keikiasi!

Jūsų mažutis ir gražutis vaikelis vieną dieną ramiu veidu sako: „Mama, eik tu š...“. Tėvus ištinka šokas – iš kur jis žino tokį žodį, kaip man reaguoti, kaip pasielgti, kad daugiau to nepasikartotų?

Konsultuoja darželio „Auk sveikas“ psichologė Renata Garckija

Kai vaikas negražiai kalba, mamos ima kaltinti save, kad jos blogos mamos. Kaip yra iš tiesų?

Iš tikrųjų taip vienareikšmiškai pasakyti negalima. Pirmiausia kiekviena mama pagalvoja: „Oi, gal čia aš kažkada pasakiau, esu kalta...“. Būkime sau atlaidesni, iš tiesų kartais būna, kad išsprūsta ir suaugusiems netinkamas žodis. Yra nemažai kalbininkų atliktų tyrimų, kad blogi žodžiai, vartojami jau seniai, ir jie turi didelį emocinį krūvį. Visi žinom - pora žodžių pasakai „riebiai“, ir viskas aišku. Niekas nesako, kad juos vartoti yra gerai, tiesiog taip yra, kad jie kartais išsprūsta.

Todėl nevertėtų savęs labai kaltinti, bėdos galima daugiau padaryti, jei mama išgirdusi negražų žodį iš vaiko burnos puls į paniką ir – tą pačia sekundę norės sudrausminti, nubausti vaiką. Mamai kyla natūralus gėdos jausmas, kad jos vaikas viešoje vietoje pasako kokį stiprų žodį, kuris mandagioje visuomenėje nepriimtinas.

Pirmas patarimas – nepulkite į paniką, nes tokiu elgesiu, tik parodysite vaikui, kad atkreipiate dėmesį į šį žodį, ir kad čia yra kažkas svarbaus.

Jei vaikas mažas

Maži vaikai, kurie tik pradeda kalbėti, iki maždaug 4 metų, jų amžiui būdingas tyrinėjimo etapas, jie viską pabando, ir išgirdę naują žodelį, gali jį atkartoti, nes tai naujas garsų junginys. Jeigu keikiasi toks vaikutis, išmintingiausia būtų nekreipti dėmesio iš viso. Jie pakartoja vieną žodį vieną, du, tris kartus, jei  nekreipsite dėmesio, ketvirtą kartą sakys jau kitą žodį, naują, kurį išgirdo neseniai.

Jei kartoja negražų žodį sąmoningai

Jeigu vaikas kartoja žodį keletą savaičių ir daro tai sąmoningai, galima spėti, kad vaikas tokiu būdu susilaukė dėmesio, kad iš nežinojimo mama sutriko, atkreipė dėmesį, galbūt, metė visus darbus ir skyrė jam dėmesio - gero ar blogo (pajuokavo ar subarė). Tokiu būdu tėvai tarsi pastiprino jo elgesį, vaikas gavo iš jų dėmesio, taip elgsis ir kitą kartą. Jei vaikas žiūri į akis, sako negražius žodžius, laukdamas, kokia bus mamos reakcija, tokiu atveju galbūt reikia imtis kitos strategijos - pasikalbėti su vaiku, kodėl tokie žodžiai jų šeimoje nevartojami. Pavyzdžiui, sukurkite pasaką, kad yra geri žodžiai, gydantys, nuo kurių širdelėje pasidaro gera. O yra žodžių, kurie negeri, jie skaudina širdelę, ir savo šeimoje mes tokių žodžių nevartojame.  „Labai mane skaudini, kai vartoji žodį“ – pasakykite vaikui.

Jeigu vaikas kalbėdamas negražius žodžius tokiu būdu siekia dėmesio, verta ieškoti priežasties ir pasitarti su namiškiais, kodėl taip yra.

Tai – ne juokai

Kartais tėvai pajuokauja išgirdę negražiai kalbantį vaiką: „O kaip tu čia juokingai pasakei“, ir mano, kad vaikas užmirš, daugiau to nebedarys, tačiau vaikas prisimena, nes tėvai anąkart atkreipė į tai dėmesį. Taigi, siūlyčiau tokiais atvejais griežtai nebarti, nedaryti tragedijos, bet ir nesakyti, kad tai kažkas gero, malonaus, juokingo.

Ar esate girdėję riebų žodį iš savo vaiko lūpų?