Trūksta pieno. Ar tikrai?

„Mamyčių klubo“ elektroninį paštą vakare pasiekė nevilties kupinas laiškas: „Dukrytei 2 savaitės, man trūksta pieno, primaitinu mišinuku, bet ji jo labai mažai suvalgo“. 

Iš mamos Aurelijos laiško:

„Laba diena, turiu klausimą ,mano vardas Aurelija, mano mažylei 2 savaitės ir 2 dienos , ji gimė 2.500g, ir pradžioje maitinau krūtimi, bet pasirodo neturiu pakankamai pieno, ir pradėjau duoti papildomai mišinuko.

Aš nusitraukiu su pientraukiu savo pieno ir tiesiog vieną kartą duodu mišinėlio, kitą kartą – savo  pienuko. Mano pienuko ji dažniausiai suvalgo daugiau nei mišinėlio. Tik nuo vakar pradėjom duoti mišinėlį, nes tik vakar pastebėjom ,kad nepakankamai turiu pieno. Vakar daviau apie 4 kartus mišinuko, tačiau darydavau dozę 90 ml ,bet ji pirmą kartą suvalgė 80 ml ,o paskui apie 30-35 ml.  

Keičiam sauskelnes ir prieš kiekvieną maitinimą būna pasišlapinta. Kai valgydavo tik mano pienelį, tuštindavosi labai dažnai, sauskelnių prireikdavo kažkur apie 10 per dieną, o nuo vakar vakaro dar nesituštino.

Man ji atrodo nerami, irzli, kelia kojytes aukštyn, rangosi.

Aš labai nerimauju dėl to, kad ji per mažai suvalgo, norėčiau išgirsti jūsų nuomonę, dėkoju“.

Atsako Kazimieras Vitkauskas, vaikų gydytojas, knygos apie kūdikių žindymą “Kūdikio žindymas: nepakeičiamas kaip motinos meilė“ autorius

Miela Aurelija, atrodymas – ne įrodymas. Kaip sužinojote, jog pieno turite nepakankamai? Kiek norėtumėte kad būtų? Kadangi rašote apie pieno nusitraukimus, tai tikriausiai ir buvo tas būdas, kurio tikrinotės. Deja, žmogus, Jums pataręs taip daryti, tuo tik parodė, kad jis pats...  mažai apie tai išmano.

Moters krūties sandara

Moters krūtis nėra nei maišas, nei butelis, į kurį įpilama ir išpilama. Pažiūrėkime į jos sandarą paveiksle. Pieno yra visur: alveolėse, latakėliuose, ančiuose. Tačiau neįgudusiai naujokei (ar Jūs – ne tokia?) galbūt pavyktų išspausti tik tai, kas yra susirinkę tose už spenelio esančiose talpyklėlėse – pieno latakų praplatėjimuose – ančiuose. Bet tai toli gražu ne viskas, ką gautų kūdikis, pats žįsdamas krūtį. Gal trečdalis, ketvirtadalis ar net dar mažiau. Diduma pieno dalis, laukia savo eilės latakėliuose ir alveolėse, ten, kur pienas atsiranda. Kūdikiui išžindus pieną iš ančių, šie vėl užsipildo (veikiant pieno tekėjimo refleksui) nauju, iš krūties gelmės atbėgančiu.

{smallpic:1}

Be to, kol kūdikis žindomas, mamos krūtys niekada visiškai neištuštėja. Žindymo metu, dėl spenelio dirginimo, iš mamos posmegeninės liaukos hipofizio refleksiškai į kraują išsiskiria hormonas prolaktinas, skatinantis pieną gamintis, ir kūdikis, ilgai žįsdamas, „prisišaukia“ net ir pieną, atsirandantį bežindant. Štai kodėl ir santykinai mažas krūtis turinčios moterys gali sėkmingai žindyti savo vaikus. Pagaliau, jei kūdikis nekantrauja, galima jam pasiūlyti ir antrąją krūtį.

Objektyvesnis būdas sužinoti, kiek vaikas suvalgo

Tai galėtų būtų kontrolinis kūdikio svėrimas prieš žindymą ir po žindymo. Tačiau kuri motina žino, kiek tą kartą jos vaikui pieno reikėjo? Per kiekvieną žindymą vaikas suvalgo skirtingai, priklausomai nuo jo apetito, nuo motinos nuotaikos ir daugelio kitų aplinkybių. Taip, mokslininkai yra apskaičiavę, kad, pavyzdžiui, vieno mėnesio kūdikiui vidutiniškai per parą reikia pieno kiekio, apytiksliai lygaus penktadaliui jo kūno svorio tuo metu. Ar vargsite dieną ir naktį kontroliuodama svėrimais prieš ir po kiekvieno žindymo, kad sužinotumėte visų maitinimų metu gautų pieno kiekių sumą? Juk yra kūdikių, kurie žinda dvidešimt kartų ir daugiau. Neverta!

Šlapios kelnytės, ne sauskelnės

Geriau skaičiuoti šlapius vystyklus arba kelnytes (sauskelnės šiuo atveju blogiau atspindės tikrovę). Ne mažiau kaip šeši pasišlapinimai per parą – garantija, kad kūdikis per tą laiką gavo pieno pakankamai. Aišku, jei vaikelis yra tik žindomas ir negauna jokių kitokių skysčių. Kita vertus, galima apsieiti ir be skaičiavimų: jei gaunamo su motinos pienu vandens, taigi ir paties pieno (nes jo sudėtis visada beveik pastovi – apie 90 proc. sudaro vanduo), kūdikio organizmo poreikiams ima trūkti, kūdikio šlapimas darosi labiau koncentruotas – tamsesnis ir aštriau kvepia.

Paklausos ir pasiūlos dėsnis

Net tuomet, jei paaiškėtų, kad pieno išties neužtenka, nebėkite iškart pirkti mišinių ir girdyti jais vaikelio. Geriau išbandykite visas įmanomas priemones pačiam geriausiam kūdikio maistui – motinos pienui – pagausinti. Todėl labai išmintingai padarėte ieškodama pagalbos ir patarimo “Mamyčių klube”

Laktacija – pieno gamyba krūtyse – vyksta pagal “paklausos ir pasiūlos” dėsnį. Taigi kūdikis pieno “užsisako” būtent tiek, kiek jam reikia… žįsdamas. Kaip minėjau, jeigu kūdikiui maža to, ką rado mamos krūtyje, jis žinda toliau (tą pačią krūtį arba jau kitą), per spenelį pasiųsdamas dar „užsakymo skambučių“ į hipofizį, kad šis, išskirdamas daugiau hormono prolaktino, „palieptų“ pieno liaukoms gaminti pieno gausiau.

Mišinuko sukeliamos problemos

Ir atvirkščiai, jei pieno per daug, pasisotinęs kūdikis krūtyje palieka dalį pieno. Tas likutis yra tartum ženklas, jog kitą kartą pieno reikės mažiau. Panašiai atsitinka ir tada, kai žindymai retinami, o kūdikio alkis nuslopinamas mišiniu. Beje, mišinys neretai veikia vidurius kietinančiai, nuo mišinio lieka daugiau nesuvirškintų atliekų, kurios linkusios rūgti ir pūti, taigi ir gaminasi žarnas tempiančios ir pilvo dieglius sukeliančios dujos…

Išsamią informaciją ir daug naudingų praktiškų patarimų rasite knygoje “Kūdikio žindymas: nepakeičiamas kaip motinos meilė” ir interneto svetainėje www.zindyk.lt