Sutikite, vienas dažniausių maitinančių mamyčių keliamų klausimų – ar užtenka vaikučiui mamos pieno? Neseniai gautą panašų laišką paprašėme pakomentuoti vaikų gydytoją ir žindymo konsultantą Kazimierą Vitkauską.
Mamos Skaistės laiškas:
Rašau Jums, nes jau nebežinau kur daugiau kreiptis...Visada svajojau, kad kai turėsiu kūdikį, kuo ilgiau maitinsiu krūtimi. Ir štai prieš 2,5 mėn. sulaukėm savo taip lauktos dukrytės. Nuo pat pradžių stengiausi viską daryti taip, kaip gimdymo namuose parodė sesutės, kaip skaičiau knygose, internete, padėjo sesės (daugiavaikės, ilgai maitinusios mamos).
Didžiavausi savim, kad pasiryžau pati maitinti savo kūdikį. Dukrytė noriai imdavo krūtį, žįsdavo ilgai ir atrodė, kad tikrai valgo, kol...Vieną dieną atvažiavusi sesuo pasakė, kad vaikutis atrodo netekęs svorio ir patarė nusitraukti pienuok, pažiūrėti, kiek jo yra. Pasirodė, kad to pienuko visai mažai - po 20-30ml iš kiekvienos krūties, todėl kūdikis nors ir žįsdavo ilgai, likdavo alkanas.
Dukrytė verkė, buvo nerami. Gėriau laktaciją skatinančias arbatėles, miegodavau visada su dukryte prie krūtinės, žodžiu viską lyg ir dariau gerai, bet pieno nedaugėjo, kol galiausiai nusprendžiau duoti mišinuką iš buteliuko. Pirmiausia duodavau valgyti iš krūties, o kai abi būdavo tuščios, duodavau buteliuką su mišinuku.
Dukrytė noriai valgo mišinuką, bet niekada neatsisako ir krūties, taip ir maitinamės iki pat šiol, tik dėl ligos vieną savaitę negalėjau duoti savo pieno -nusitraukinėjau kas kelias valandas, bet pieno vis tiek sumažėjo dar labiau.
Patarkit ką daryti? Dukrytė krūties neatsisako, žinda taisyklingai, neturiu problemų su spenelių skausmu ir pan. Tiesiog labai noriu turėti pakankamai pieno, kad nereiktų dirbtinio maistelio. Padėkit, jei galit! Vis dar neprarandu vilties, kad galiu savo stebuklėlį išmaitinti pati... Iš anksto dėkoju...
Pagarbiai, pasimetusi jauna mama Skaistė
Atsako Kazimieras Vitkauskas, vaikų gydytojas, knygos apie kūdikių žindymą “Nepakeičiamas kaip motinos meilė“ autorius:
Miela Skaiste,
Jūsų gražūs žodžiai nekelia abejonių, jog esate labai rūpestinga mylinti mama. Taigi, per tuos 2,5 mėnesio su dukryte jau tikriausiai bent du kartus lankėtės pas gydytoją ir mažylė ten buvo apžiūrėta ir pasverta. Gaila, kad neparašėte kokie buvo mažylės svoris ir ūgis jai gimus, kaip keitėsi po pirmojo mėnesio, dviejų mėnesių, kokie dabar. Perteikėte tik subjektyvią Jūsų sesers nuomonę. Tačiau aš abejoju ar ji labai gerai išmano apie kūdikių žindymą, jeigu patarė Jums pasitikrinti krūtyse pasigaminančio pieno kiekį jo dirbtiniu ištraukimu.
Moters krūtis - ne butelis
Moters krūtis nėra nei maišas, nei butelis, į kurį įpilama ir išpilama. Neįgudusiai naujokei galbūt pavyks išspausti tai, kas yra susirinkę už spenelio esančiuose latakų praplatėjimuose – pieno ančiuose (1 pav.). Bet tai toli gražu ne viskas, ką gautų kūdikis, pats žįsdamas krūtį. Gal trečdalis, ketvirtadalis ar net dar mažiau..
Motinos pieno didžioji dalis, kai ančiai jau užsipildę, laukia savo eilės latakėliuose ir alveolėse, ten, kur pienas atsiranda. Kūdikiui išžindus pieną iš ančių, šie vėl užsipildo nauju, iš krūties gelmės atbėgančiu, kai kūdikiui žindant refleksiškai susitraukia aplink alveoles esančios raumeninės ląstelės.
{smallpic:1}
Kol kūdikis žindomas, motinos krūtys niekada visiškai neištuštėja. Vėlgi dėl tų pačių nervinių impulsų, žindymo metu einančių nuo spenelio, mamos posmegeninėje endokrininėje liaukoje hipofizyje išsiskiria hormonas prolaktinas, skatinantis pieną gamintis, ir kūdikis, ilgai žįsdamas, „prisišaukia“ ir pieną, atsirandantį bežindant.
Štai kodėl ir santykinai mažas krūtis turinčios moterys gali sėkmingai žindyti savo vaikus. Pagaliau, jei kūdikis nekantrauja, galima jam pasiūlyti ir antrąją krūtį.
Sverti prieš ir po žindymo ar ne?
Objektyvesnis būdas sužinoti, kiek vaikas suvalgo, galėtų būtų kontrolinis kūdikio svėrimas prieš žindymą ir po žindymo. Tačiau kuri mama žino, kiek tą kartą jos vaikui pieno reikėjo? Per kiekvieną žindymą vaikas suvalgo skirtingai, priklausomai nuo jo apetito, nuo motinos nuotaikos ir daugelio kitų aplinkybių. Taip, mokslininkai yra apskaičiavę, kad, pavyzdžiui, vieno mėnesio kūdikiui vidutiniškai per parą reikia pieno kiekio, apytiksliai lygaus penktadaliui jo kūno svorio tuo metu.
Ar vargsite dieną ir naktį kontroliuodami, kad sužinotumėte visų maitinimų metu gautų pieno kiekių sumą? Juk yra kūdikių, kurie žinda po dvidešimt kartų. Neverta!
Taigi, toks ir būtų mano patarimas – džiaukitės (gera mamos nuotaika žindymo sėkmei ypač svarbi!), kad dukrytė neatsisako priglusti prie krūties ir tuo pasinaudokite: nepraleiskite nei vienos progos ją žindyti. Būtent dažnas ir ilgas žindymas yra gausesnės pieno gamybos mamos krūtyse „užsakymas“. Jūsų sesuo sakys: betgi mamai irgi reikia pailsėti. Ir ji visiškai teisi!
Pasnauskite greta savo dukrelės tuomet, kai ji miegos. Nesistenkite viena pati idealiai nudirbti visų buities ir namų ruošos darbų – šitai gali padaryti ir kiti šeimynykščiai. Vargu, ar jiems pavyktų žindyti...
Kiek kartų šlapinasi?
O jeigu norėsite orientuotis, ar žindomam kūdikiui užtenka pieno, verčiau skaičiuokite šlapius vystyklus arba kelnytes (sauskelnės šiuo atveju blogiau atspindės tikrovę). Ne mažiau kaip šeši pasišlapinimai per parą – garantija, kad kūdikis per tą laiką gavo pieno pakankamai. Aišku, jei vaikelis yra tik žindomas ir negauna jokių kitokių skysčių.
Kita vertus, galima apsieiti ir be skaičiavimų: jei gaunamo su motinos pienu vandens, taigi ir paties pieno (nes jo sudėtis visada beveik pastovi – apie 90 proc. sudaro vanduo), kūdikio organizmo poreikiams ima trūkti, kūdikio šlapimas tampa labiau koncentruotas: darosi tamsesnis ir aštriau kvepia.
Ir nesisielokite, jeigu Jūsų mažylė per pirmąjį ar trečiąjį mėnesį priaugo pvz., septynis šimtus gramų, o Jūsų draugės kūdikis – visą kilogramą. Kiekvienas žmogutis turi savus genus ir savus augimo tempus. Pirmąjį pusmetį jam gali užtekti penkių šimtų gramų užaugti per mėnesį, o antrąjį pusmetį – ir mažiau.
Nepasiduokite azartui, kad Jūsų vaikelis žūtbūt laimėtų svorio „varžybas“. Žindomo kūdikio nepriversite iš krūties suvalgyti daugiau, negu jis pats nori ir jo organizmui reikia. Džiaukitės, kad mergytė žvali ir sveika. Juk ne dėl svorio rekordo, o gyvenimui vaiką auginate!
* * *
Išsamią informaciją apie kūdikio žindymą ir daug naudingų praktiškų patarimų rasite knygoje “Nepakeičiamas kaip motinos meilė”
