Treji metai vaiko gyvenime - nelengvas laikotarpis ir jam, ir tėvams. Svarbu žinoti, kaip elgtis, jei vieną dieną jūsų mažylį aplankys ožiukai.
Iš mamos klausimo:
Mano trejų metų sūnui kartais apima pyktis, pvz. ko nors negavus, būna, kad ir broliukui suduoda ir sesėm įkanda, ir gali pusę valandos rėkt, nepadeda jokie raminimai. Jei ką blogai padaro, būna, kad uždarau kelioms minutėm vieną pabūt, tada tam kambary per tą laiką kiek galėdamas viską iš piktumo išmėto.
Neįmanoma susitart. Kokiais dar būdais galima auklėti? Nenoriu gąsdinti diržais, ką pataria mano mama. Toks būdas kaip dėmesio nukreipimas kita veikla tuo metu jam visiškai neįsiūlomas, dar daugiau isterikuoti pradeda.
Konsultuoja Mykolo Riomerio Universiteto psichologijos katedros lektorė, psichologė Renata Garckija:
Auginti trejų metų vaiką – tikras iššūkis... Taip rašo knygose, tai gali patvirtinti bet kuri mama. O kai anksčiau naudoti metodai nebeveikia, tikrai lengva pasimesti ir pradėti abejoti savimi.
Dėl vieno Jūs esate visiškai teisi – nei gąsdinimas diržais, nei juo labiau savo grasinimų įgyvendinimas situacijos neišspręs. Dažnai tėvai mano, kad tai, kas buvo veiksminga su vienu vaiku, bus taip pat veiksminga ir su kitu. Tačiau taip nėra.
Kiekvieno vaiko padėtis šeimoje yra ypatinga: aplinka, į kurią patenka pirmagimis visiškai skiriasi nuo tos, į kurią patenka vėlesni vaikai. Todėl tie patys auklėjimo metodai skirtingiems vaikams ne visada tinka.
3 metų vaikų emocinė savikontrolė yra labai menka, jie daugiausiai gyvena čia ir dabar, tačiau tikrai supranta, kai jiems kažką draudžia.
Bandant valdyti vaikų elgesį svarbūs keli dalykai:
Reaguoti reikia tuoj pat
Vaikai turi suprasti, koks būtent ir kodėl jų elgesys yra netoleruojamas. Kuo daugiau laiko praeina po nepageidaujamo elgesio, tuo sunkiau mažyliams susivokti.
Konkrečiai įvardinti, kas padaryta negerai
Netinkama būtų pasakyti "blogai elgiesi", "esi negeras" ir pan. Reikėtų pasakyti "Mušti brolį/sesę/mamą/katytę... negalima".
Pokalbis neturėtų būti ilgas, sakiniai turi būti konkretūs ir trumpi
Ilgos diskusijos ir paaiškinimai netinka dėl to, kad kol mes jas baigiam, vaikas nebepamena, dėl ko tas pokalbis vyksta. Taip pat ilgi pokalbiai suteikia daugiau erdvės vaiko manipuliacijoms. Tikriausiai ne kartą teko stebėti, kad kuo ilgiau vaikui bandome paaiškinti, tuo labiau jis/ji įsiverkia ir reikalauja.
Žinoma, aiškinti, kodėl kai kurių daiktų negalima imti arba kodėl negalite ko nors nupirkti reikia. Tačiau reikia atsižvelgti į vaiko amžių, t.y. gebėjimą suvokti informaciją bei į vaiko emocinę būseną - jeigu vaikai yra susijaudinęs, verkia, "kaprizinasi", tai tikriausiai jau nieko nebegirdi.
Atsižvelkite į dėsnį "vaiko kaprizai ir "ožiukai" tuo didesni, kuo daugiau publikos yra aplink"
Taigi jeigu jau tenka tramdyti "ožius", darykite tai matant kuo mažiau žmonių. Pagal galimybę išveskite (išneškite) vaiką į atskirą kambarį, išeikite iš parduotuvės ir pan. Pasistenkite, kad kiti Jūsų vaikai nedalyvautų aiškinimuose, tegu toliau daro savo darbus.
Kartais izoliuoti vaiką (nunešti į kitą kambarį) yra labai naudinga ir padeda
Tokio "poilsio" pagrindinis tikslas yra leisti vaikui nusiraminti. Todėl reikia suteikti tam visas galimybes. Paslėpkite visus vertingus daiktus iš "nusiraminimo" kambario, palikite arba tyčia atneškite daiktus, ant kurių vaikas galės išsilieti. Įrodyta, kad fizinė veiklą mažina stresą.
Pripažinkite vaiko teisę pykti ir susierzinti
Pyktis ir susierzinimas - natūralios emocijos ir jas gana sunku valdyti. Mūsų tikslas - elgesys. Juk jeigu mes ko nors negauname, tai irgi nusiminame ir būkime sąžiningi, mintyse kartais mus aplanko vienas kitas ne itin taikus vaizdinys. Skirtumas tarp mūsų ir 3 metų vaiko yra tas, kad mes jau išmokome nukreipti savo pyktį ir susierzinimą, o mažyliai dar to mokosi.
Galbūt ši knyga gali būti naudinga: Laimingi vaikai: iššūkis tėvams. R.Dreikurs, V.Soltz
Kaip Jūs kovojate su savo vaikų ožiukais?
as manau geriausia kai tevai del vaiko auklejimo laikosi vienybes. jei vienas ko neleidzia tai butinai ir kitas turi neleist, nors nepritaria. Tada jau gaunasi vaikas bega pas ta kuris daznai nuolaidziauja 😀 ale kiek savo vyra aukleju 😃 ant tiek lepina savo mergytes.... vyresnelei uzsigeidus net atduoda kede ant kuriuos sedi ... kai valgo savo lekste su maistu , nors mergaite turi savo atskira ..,.. na vyrsune, ne kitaip 😀 tai manau tai labai priosidejo prie tokio demesio reikalavimo 😀 zodziu mes jauni tevai augam kartu su savo vaikais 😀
Na čia ne vien trimečių elgiasio pavyzdys, juk daug anksčiau būna prasideda, ir tęsiasi ilgiau nei trejų metų. Perėjome ir mes tokių isterijų . . . jau virš 4metų maniškis, bet dar isterijų būna, kai negauna kompu žaisti, mano nuomone kas per daug tas nesveika, taigi "deramės" susitariam kiek galės pažaisti, arba nukalbinu, kad kokia kita veikla užsiimtume. Tėtis kantrybės tiek neturi, tad tenka kontroliuoti situaciją man. Bet kai pirmas vaikas visko mokosi ir patys tėvai, tad kantrybės 😉 Ir dar kartą kantrybės
jei lauke tai labai padeda aplinkiniu vaiko kaip tarsi sugedinimas . Va kaip mociutes dazniausiai sako ,,jei nenori buti su teveliais tai eime su manimi" 😀 ale kiek veiksminga 😀 tik aisku gerai kai draugiski ir supratingi zmones supa
oi turejome bedu ir labai labai dideliu ir mes aciu Dievui praejo.o ddabar tiesiog kai isterikuoja uzdarome i kita kambary,liepdami pagalvoti ka negero dare,ir kad nusiramintu.dazniausiai po 5-10min jis jau buna nusiramines,ir pradeda pasakoti ka negero padare 😀 labai tikrai puiki priemone 😀 minusas tik kad tai gali naudot namuose,lauke ar dar kur to nepadarysi 😀
bent tiek kad dar ne karto neturejome rimtu zoi parduotuveje 😀 aisku megeja i viska ziurineti, ne vezimuke vaziuoti ... bet irgi ten dar susitvarkome
mano sunui kaip tik trys metukai, bet pas jy ne kiek oziai bet labai stiprus charakteris reiskiasi, nes kai uzeina ozys tai mes naudojam labai paprasta bet kolkas veiksminga buda 😀 liepiam garsiai oziui iseit y lauka ir nedurt vaikui su ragais y sike 😀 visad kai pradedu taip sakyt ysijungia ir pats vaikas ir kartais atidaro duris kad tas ozys iseitu. parduotuvej visda susitariam kad pirksim viena daikta, tai isteriju vaikui ir nereikia kelt, nes issirenka to ko labiau nori. niekad nenusileidziu del to vieno daikto, o jei pradeda prasyt dar kasko primenu musu susitarima ir paaiskinu kad mama daugiau neturi pinigeliu. nezinau kaip bus toliau, bet kolkas manau musu situacija kontroliuojama. kantrybes visoms mamytems 😀
Mes irgi panasiai dabar darom su beveik 4 metuku dukryte. Tai zymiai veiksmingiau,nei bartis. O mano vyras anksciau is vis neleisdavo verkti,liepdavo " uzsiciaupti". Bet as manau,kad vaikas turi teise islieti savo emocijas,nes jeigu ne,tai paskui jos susikaupusios issilies kazkur kitur. Juk ir mes patys,kai paverkiame,papykstame,tai ir mums lengviau pasidaro,kazkaip tos agresijos maziau bebuna.
Oi, kaip pazystama situacija 😀 mano mergaitei greitai 3 metukai, bet kaprizai prasidejo daug anksciau .. GAl apie 2 metukus 😀 Tai irgi jei kas nepatinka, ar negauna tai griuna ant grindu, kojytemis spardo grindini. Mes tai vaiko nevedam i atskira kambari, kad ten issiverktu. Tiesiog nekreipiam demesio i jos isterijas. Pasakome kai issiverksi tai tada ateik - pasikalbesim. Seniau kai pabartome tai ojojoj kiek verks ir jei mes iseidavom i kita kambari tai specialiai ateidavo prie musu, krisdavo ant grindu ar dar kaip ir rekdavo ... Bet va susiemem nebarti (mes dirzo taip pat neduodam) ir va buna parkrinta , paverkia 10 min ir pareina. Apsikabina ir nurimsta.
O mergina isterijas kaip rasiau reiksdavo kritimais ant zemiu, kojytemis spardydavo grindis, buvo begdavo i siena ir griudavo, ai dar buvo specialiai galvyte vien i siena trenkusi, kokius daiktus numesdavo, begdavo prie musu - tampydavo rankas, ar kojas .... na kad leiskit ... NA zodziu buvo baisu, bet pakolkas kaip rasiau paisterikuoja zymiai zymiai ramiau ant grindu ir praeina 😀