TREČIOJI MEILĖS KALBA: DOVANOS

Dovanos - smagu jas gauti, smagu dovanoti.
Kaip aš džiaugiuosi, kad mano artimųjų tarpe brangiausios dovanos yra tokios, kurios sušildytos dovanotojų rankomis, mintimis..
Mūsų šeimoje didelės  dovanos nėra itin dažnas dalykas. Per šventes taip, mes dovanojame vieni kitiems dovanas, įvairias - didesnes, mažesnes, bet visada stengiamės dovanoti tokias, kurios nenusėda lentynose užmirštos.
Bet dovanos gautos per gimtadienius, kalėdas, manęs jau nebedžiugina taip, kaip , kad mažytės dovanėlės gautos be progos. Tai gali būti gėlės žiedas, atvirukas, šokolado plytelė, bet tokia dovanėlė suvirpina širdį. Gavus tokią dovaną žinai, kad ji dovanota tikrai norint pradžiugint, pamalonint. 
Vyras mano nėra labai didelis romantikas, nėra išradingas. Bet gėlės žiedu pradžiugina gana dažnai. Aš labai mėgstu kai namuose pamerktas nors vienas žiedelis, nesvarbu lauko tai gėlė, rožės žiedas, ar paprasčiausiai žalia šakelė. Kartais įteikia kartu su bučiniu, kartais randu jau pamerktas. Visada nuostabu, nereikia nei žodžių, ir taip žinau, kad tai meilės ir švelnumo išraiška. 
Būna ir taip. Gėlės neįmantrios, mėgstamiausi mano saldainiai, ir širdelė. Žodžių kaip ir nereikia...Pareini iš darbo ir randi tokią staigmeną...Gera…

Augdami vaikai nuolat dovanojo savo rankų darbo atvirukus, darbelius. Dabar jau jie lygiuojasi į tėvelį ir dovanoja gėles… Edvinas perka, Airidas priskina pievoje arba daro iš popieriaus…

Aš džiuginu šventiniais pusryčiais, ar pietumis, nors jokios šventės nebūna. Supakuoju mėgstamus saldainius ir palieku ant pusryčių stalo išeidama į darbą… Paprastą reikalingą daiktą kartais paverčiame dovanėle, taip daug įdomiau…
Stalą kartais papuošiu taip, be jokios progos..

Vaikai senelių jau nebeturi, bet menam tuos nuostabius metus, kai kiekvieną apsilankymą pas senelius paversdavom švente. Nenuvažiuodavom be vaikų darbelių, be priskintų gėlyčių laukuose, be kartu iškepto pyrago, be naujai išmokto eilėraštuko. Mėgdavom netikėtus apsilankymus, kai seneliai atidarydavo  duris, ir pamatydavo anūkėlius su dovanėlėmis. Ir dabar prisiminus  gera, o kartu ir graudu. Tokios akimirkos būdavo jiems pačiomis brangiausiomis dovanomis.

Laikas praleistas kartu, dėmesys, noras pradžiuginti yra pačios geriausios, neįkainojamos dovanos, tokių nenupirksi Todėl mes stengiamės būtent tai dovanoti vienas kitam, būtent tai stengiamės dovanoti mums brangiems žmonėms.