Sukaupti pinigų savo bei vaikų ateičiai beveik neįmanoma – toks gajus mitas paplitęs Lietuvoje. Paskolos, augančios kainos ir daugybė kitų priežasčių trukdo žmonėms bent kiek susitaupyti. Tačiau taupymo mitus paneigia vilnietė Neringa, kartu su vyru ne tik kaupianti šeimos poreikiams ir savo pensijai, bet ir atsidedanti pinigų „juodai dienai“.
„Esame kone tipinė lietuviška šeima: abu su vyru dirbame, auginame vaikus. Laisvalaikiu skaitome knygas, vaikštome į spektaklius, lankomės kino teatre, mėgaujamės gamta – gyvename taip, kaip gyvena beveik visi vilniečiai. Tačiau galvojame ir apie ateitį, todėl stengiamės jai nors kiek lėšų atsidėti“, – teigia verslo analitike tarptautinėje finansų bendrovėje dirbanti Neringa Potupienė.
Neringa atvirauja – nėra lengva atsidėti pinigų „juodai dienai“. Nors ji ir jos vyras dirba gerai apmokamus darbus, jų šeima yra didelė – auga trys vaikai, ir vienas iš jų studijuoja užsienyje. Šeima turi būsto paskolą, o kas mėnesį jai padengti skiriama nemaža dalis pajamų. Tačiau Neringa rami – šeimos finansus lengva valdyti turint aiškius tikslus ir prioritetus.
„Taupyti, iš tikrųjų, reikia ir būtina. Kiekvienas gali ir turi atsidėti dalį savo pajamų ateičiai, „juodai dienai“. Taupymas yra labai svarbus įgūdis gyvenime – verta susimąstyti, kas gali nutikti gyvenime, ir būti pasiruošus nenumatytiems įvykiams, ypač – finansiškai“, – mano Neringa.
Ji sutinka, kad taupymo įprotį reikėtų pradėti ugdyti dar vaikystėje, ir tuo nuoširdžiai turėtų užsiimti tėvai. Tinkamus finansinius įpročius turi įskiepyti tėvai, aiškiai ir konkrečiai parodydami, kam ir kaip skiriamos šeimos lėšos: kiek pajamų skiriama būtiniausiems poreikiams, kiek kainuoja automobilio išlaikymas ir kad ne visi norai gali būti išpildomi iškart.
Gyvybės draudimo ir pensijų bendrovės „Aviva Lietuva“ vyr. konsultanto Tado Kvasiliaus teigimu, taupyti, atsidėti ateičiai yra kur kas paprasčiau, jeigu turimas tikslas, kam yra taupoma. Svarbu ir tai, kiek laiko užtruks, kol bus pasiektas norimas tikslas – taip bus paprasčiau planuoti savo asmeninius finansus ir tinkamai pasiruošti net ir netikėčiausioms situacijoms.
„Nesame iš tų šeimų, kurios laikosi griežtos taupymo tvarkos. Tačiau stengiamės sutaupyti nors kažkiek: atostogoms, didesniam pirkiniui ir pan. Visada išsikeliame tikslą, kam mes norėtume sutaupyti ir kokios sumos tam reikėtų. Mūsų mėnesio išlaidos yra aiškios ir daugmaž nusistovėjusios – esame didelė šeima, mokame būsto paskolą, o vyresnioji atžala studijuoja užsienyje. Gerai, kad situaciją palengvina kaupiamasis „Studento“ gyvybės draudimas“, – sako vilnietė Neringa.
T. Kvasilius rekomenduoja savo vaikų ateičiai pradėti kaupti kuo anksčiau – kaupiamąjį vaiko ateities fondą galima atidaryti vos tik gimus vaikui. „Be to, pasirinkus kaupiamąjį gyvybės draudimą, bet kada į vaiko kaupiamąjį fondą galima investuoti ir papildomas lėšas. Tiek papildomoms investicinėms, tiek ir periodinėms gyvybės draudimo įmokoms taikoma gyventojų pajamų mokesčio lengvata“, – sako „Aviva Lietuva“ vyr. konsultantas.
Vis dėlto, jeigu lėšų kaupiamajam gyvybės draudimui ne visada turima, nuo šių metų pradžios įmokas padengti galima ir pasitelkiant valstybės skiriama parama – vaiko pinigais. Nuo 2018 m. sausio 1 d. kiekvienam vaikui skiriama 30 eurų išmoka per mėnesį. Šią sumą galima skirti reguliarioms mėnesinėms gyvybės draudimo įmokoms – padidinti jau mokamų įmokų dydį arba panaudoti pirmąkart sudarant draudimo sutartį.
Turintieji gyvybės draudimą gali pasinaudoti valstybės paskata – susigrąžinti gyventojų pajamų mokestį nuo sumokėtų gyvybės draudimo įmokų, o atgautą dalį įmokų papildomai investuoti į vaiko draudimą. Vaiko gyvybės draudimo sutartį išlaikius 10 ir daugiau metų, o atžalai sulaukus pilnametystės, sukauptos lėšos nebus apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu.
„Aviva Lietuva“ duomenimis, vidutinė gyvybės draudimo „Studentas“ išmoka 2017 m. siekė 5,7 tūkst. eurų. Didžiausia pernai išmokėta suma – 19,5 tūkst. eurų, kurie, tikėtina, papildė būsimo studento studijų ir savarankiško gyvenimo pradžios biudžetą.
„Taupyme visada galioja viena taisyklė – atsidedamos sumos dydis atvirkščiai proporcingas taupymo laikui, t.y. kuo ilgesnį laiką kaupsime, tuo mažesnes sumas turėsime atsidėti norėdami sukaupti tą pačią sumą. Vadinasi, taupymas ilgesnį laiką yra lengvesnis finansiškai, o ir sukaupti solidžią sumą vaikų studijoms, savarankiško gyvenimo pradžiai tampa paprasčiau“, – pataria „Aviva Lietuva“ vyr. konsultantas T. Kvasilius.
