Tėveli mielas...

Šie metai mūsų šeimoje ypatingi. Viskas vyksta pirmąjį kartą: pirmosios Velykos trise, pirmoji mamyčių diena, per kurią aš gavau gėlių iš savo dukrytės rankų, ir štai - pirmoji tėvelių diena.

Ta proga mes kartu su Andrėja parašėme tokį eilėraštuką (be abejo, rašiau jį aš, Andrėja mane palaikė pritardama su savo riksmais, krykštavimais ir spygavimais):

Kai dar mamos pilvely gyvenau,

Tavęs tada nepažinojau dar,

Girdėjau tiktai tavo keistą balsą,

Jaučiau, nuo jo širdis apsalsta.

Ir tik tada, kai aš akis pramerkiau,

Ir pamačiau tave šalia mamos,

Tada tik supratau, kad tu esi tėvelis mano

Ir aš mylėsiu tave visados.

Myliu tave, tėveli mielas,

Kad atsikėlęs tu ryte,

Mane vis paimi į lovą savo,

Ir leidi dar nusnaust kartu su mamyte.

Myliu tave, tėveli mielas,

Kad tu žaidi slėpynių su manimi,

Kad tu mane nešioji ir migdai,

Kad pasaką prieš miegą paseki dažnai.

Tėveli mielas, mano tu didvyris!

Mama Jolanta su Andrėja