Kodėl pamatęs susiglaudusius ar besibučiuojančius tėvelius vaikas staiga ima prieštarauti ir būtinai įlenda į viduriuką?
Mama rašo "Mamyčių klubo" forume:
"Mūsų dukrytei 1 metai 8 mėnesiai, ir jau kuris laikas pastebiu, kad pamačiusi mus su vyru apsikabinusius ar pasibučiuojančius ima klykti, zirsti, verkti. Ji lenda tarp mūsų ir prašosi paimama ant rankų. Pas tėtį neina, tik pas mane. Kaip tai suprasti? Ar ji gali pavydėti?"
Atsako psichologė Vika Aniulienė:
Psichoanalitikai kalbant apie 4-6 metų vaikus naudoja tokius terminus kaip edipo arba elektros kompleksas. Ponas Froidas žodžių nevyniojo į vatą ir tiesiai šviesiai rašė: Edipo kompleksas - kai vaikas (berniukas) pasąmonėje trokšta savo mamos, kaip žmonos, t.y. būt jai intymus ir pasąmonėje trokšta tėvo pasišalinimo (nebūtinai mirties, bet, kad netrukdytų ramiai augt su savo "žmona".
Mergaitėms tas kompleksas vadinas "elektros kompleksas" viskas taip pat, tik mergaitės žiūri į tėvus kaip į savo vyrus. Visi be išimties, Froido teigimu išauga iš šio amžiaus.
Kalbant apie 0-3 metų vaikus tai, iki 3 metų amžiaus vaikui reikia vieno žmogaus emociniam prisirišimui, ir tas žmogus dažniausiai yra mama ar globėja ar tėtis (jei tėtis daugiau laiko su vaikeliu praleidžia). Tai tas vaikas save ir suvokia kaip aš ir man. t.y. Aš ir mama - mes kaip vienas. O dabar kažkas lenda prie to mes, kuris pasirodo ir ne mes, nes bučiuoja tai mamą. Tai kaip čia reaguot? Mama tai mano! Mano kaip nuosavybė, tiesiog mano...
Ką turėčiau pasakyt: jokiais būdais negėdinkit vaiko jei jis išgyvena edipo/elektros kompleksą. Nes jo išgyvenimai stiprūs, jis įsimyli ir čia pat supranta, kad nelemta būt kartu, o dar ir jo priešininkas/ė artimiausias žmogus. Taip kad išlaukit to momento nekomentuodamos, be nusijuokimų.
Ar bučiuotis ir rodyt meilę? Tai žinoma. Vaikas perima iš mūsų socialinius vaidmenis. Jis mokosi kaip tėvelis su mamyte bendrauja, kaip mamytė bendrauja su tėveliu, kaip jie baras, pykstas, kaip taikos bučiuojas. Viską turi vaikas matyti ir mokintis, kaip gyvent poroje. Net ir taip galit gi visi apsikabint ir prisipažint meilėje. Nereikia meluot, kad nemyliu tėčio myliu tik tave. Labai myliu tėtį ir myliu tave, nes tu esi iš manęs ir tėčio.
Mūsiškė irgi visada prisistato, kai pamato, kad mes su tėčiu ar pasibučiuojam, ar apsikabinam, tuomet ir jinai puola bučiuotis, myluotis 😀 Kadangi pas mus su vyru visada yra tradicija prieš išeinant vienam iš namų pasibučiuoti, tai dabar ir ji visada prašo bučkio, jei kuris iš mūsų pasiliekam namie... O paskutiniu metu net pati pirmiau išeidama duoda bučkį ir dar man liepia būtinai tėtį pabučiuoti 😀 Tad tas tikra tiesa, kad vaikas viską perima iš tėvų, mes jam didžiausias pavyzdys 😀 Aš mėgaujuosi tokiomis akimirkomis, ypač šiomis dienomis, kai didžiąją dalį dienos nematau savo paukštulio 😉
Mūsų sūnus nepavydi tėčiui, jei jis apsikabina ar pabučiuoja, tik visad pribėga ir prie mūsų glaudžiasi, į žandus pabučiuoja ir sako myliu 😀 Labai meilus jis pas mus yra kaip berniukas 😀 Bet va jei kitą vaikutį ant rankų paimu, tai stumia, bet kita situacija čia 😉 Pamenu klinikose gulėjom su tokio amžiaus berniuku palatoj, tai jo mama išėjo anas pradėjo verkti paėmiau ant rankų - maniškis verkt pradėjo, tai abu ant rankų paėmiau nustojo verkt, bet įtariai žiūrėjo 😃 O dabar sako - mano mama neleidžia kitiem vaikam prieit 😃
mano sunus taip pat pavydi... jei pasibuciuojame buna kad susigesta ir pasislepe, arba stumia viena nuo kito ir atsiseda i viduriuka...
Maniškė šiaip neverkia, manęs nuo tėčio neplešia, bet va, jei atkreipia dėmesį, kad tėtis mamytę bučiuoja ar apsikabinę kalbam, tuoj pat prisistato ir taip pat puola mane apkabinėti, bučiuoti, parodo, kad jos mamytė 😀 tik su ašarom sureagavo, kai vyras juokais, mane stumtelėjo, tai jau atbumbėjo tėtį 😉
bet as nezinau cia paaiskinimas tai nerealus, kad zmona ar vyras...manau tai vaiko gal kazkiek ego..o ne kad troksta mamos kaip zmonos ar kaip vyro... nu man nerealu....
oi manoji net neleidzia rankom susikibt😀 kai vaikstom mieste ir dukra nebeina tada susikimbam ir staigiai atbega atskirt cia kaip ir gudrybe😃
oj, vyresnysis pavydėdavo 😀 tėčiui sakydavo - čia mano mamytė, tu nelįsk 😃
mažiukas dar nesupranta, nepastebėjau nieko panašaus
prisimenu, kad ir as taip darydavau - jokiu budu neleisdavau tevams apsikabinti. atsiguldavau tarp ju i viduri. o tada jie mane apkabindavo.
ai ir kaip si beda issisprende, kadangi tetis labai daug dirbdavo kartais budavo ir jo pacio neprisileisdavo, bet dabr kuo daugiau laiko leidziam kartu tuo ji labiau pripazista tecio buvima salia. tetis daug dazniau mane apsikabina pabuciuoja, mazajai pasidare naturalu, o gal irnsaugumo jausmas, net nezinau, bet dziaugiuosi kad jau ji neisterikuoja kai prie manes prisiglaudzia.
mazoji tai nezinau kiek laiko neleido niekam prei amnes prisiartinti, tikm neseniai pradejo leisti teciui prie manes prisiglausti ar pabuciuoti, o budavo stumiai ojei ojei, ir nebutinai bet kuriam aplinkiniams net artintis neleisdavo. bet jau sprendziasi bedos ) mums dar nei 2 metu nera😀