Tėtis Antanuko kasdienybėje

Pasak lenkų žurnalisto, knygelių tėvams autoriaus L.K. Talko, vaikas – pats sunkiausias darbas gyvenime. Turbūt taip, ir ne tik: kaip sako mano vyras, tai ir prasmingiausias darbas gyvenime, tik reikia jį dirbti, kad būtum apdovanotas norimais rezultatais.

Kadangi motinystės atostogose esu aš, taip jau išeina, kad ir laiko daugiau praleidžiu namuose, ir daugiau dėmesio skiriu mažyliui bei jo priežiūrai. Vis dėlto su vyru laikomės nuomonės, kad visko viena moteris nuveikti negali, todėl mano vyro vaidmuo susiduriant su kasdieniais vaiko auginimo uždaviniais nė kiek ne menkesnis: kai tik jis būna namuose, dalinamės buities ir Antanuko priežiūros darbais. Nemažas privalumas tas, kad mūsų tėčio darbo valandos nėra griežtos, – pasitaiko dienų, kai jis dirba iš namų. Neslėpsiu, ir pati anksčiau pagalvodavau, ir ne iš vienos draugės teko girdėti, kad moteris vaiką prižiūri geriau, na, pavyzdžiui, „taisyklingiau prisega sauskelnes“... Bet ir vyrai geba uždėti sauskelnes (ir ne tik), ir tai jie daro tikrai gerai, tik reikia leisti jiems tai išbandyti! Sava patirtimi įsitikinau, kad jei man reikia kur nors išvažiuoti (pvz., į parduotuvę ar pan.), vyras be didelių rūpesčių gali mane pavaduoti. Kaip? Ogi ne tik su mažyliu žaisti (apie tai papasakosiu kitame bloge), bet ir:

- išmaudyti jį, nes nuo pat gimimo maudo sūnelį kartu su manimi:

- palaikyti ant rankų mažylį, kad šis atsirūgtų:

- pamaitinti sūnelį ir išplauti jo indelius:

- palydėti mus pas Antanuko gydytoją mėnesinės apžiūros (dar nė vieno vizito pas sūnelio gydytoją nėra praleidęs);

- pasivažinėti su sūneliu lauke (per žiemos atostogas mano vyras sugebėjo numesti net 8 kg – neabejotinai prie to prisidėjo kasdieniai kelių kilometrų pasivažinėjimai su mažyliu):

- kai reikia, tikrai gali pakeisti sauskelnes, nors ne visada pavyksta staigiai rasti drėgnų servetėlių, bet paieškojęs arba man skambtelėjęs visada jų atranda!

- pamigdyti pavakarinio miegelio, nors neretai tėčio migdymas baigiasi štai taip, kaip sakom, tėtiškai:

Kiekvieną dieną mūsų tėtis padeda man, kaip moka ir kaip gali, o aš padedu jam, nes, kaip sakoma:

KUR DU, – TEN TREČIAS LAIMINGAS!