Tėti Tėti, ar žinai?

Aš – mama Rasa (wendigute) iš Šiaulių. Birželio 6 d. mano sūneliui Emiliukui bus vieneri metukai ir penki mėnesiai. 

Mūsų šeimoje susiklostė tokios aplinkybės, kad tėtukas Linas kartu būna dažniausiai tik savaitgaliais. Be galo laukiam šeštadienio ryto, kuomet Tėtis grįžta namo. Ir tikrąja to žodžio prasme nekenčiu pirmadienio...

Ne todėl, kad tai pirma darbo savaitės diena. Be galo skaudu matyti mažylio ašaras, rodant Tėtukui atia, ir girdėti už širdies griebiančius žodelius „Tėti Tėti“. Ir taip kasdien, užsukus svečiui į namus ar suskambus mobiliajam telefonui, mano sūnelis vis kviečia savo Tėtuką.  Manau mamytės, močiutės, kurių šeimos nariai dėl vienos ar kitos priežasties negali kasdien būti kartu, supranta mano ir sūnelio jausmus...

Bet užteks apie liūdnus dalykus. Pirmiausia, mudu su Emiliuku, norime padėkoti šauniam MK kolektyvui, už suteiktą tokią puikią progą pasveikinti mūsų Tėtuką Liną Tėčio dienos proga.  

Šį eilėraštuką „sukūrė“ Emiliukas, o kadangi aš, kaip ir daugelis mamyčių, suprantu savo sūnelį be žodžių, užrašiau :) 

Tėti Tėti, ar žinai?

Ankstų rytą pabudau.

Žvilk pro langą... Moja man?

Tuoj pribėgsiu! Pasitiksiu... pabučiuosiu... apkabinsiu...

Tėti Tėti, ar žinai, pasiilgau aš labai!

Kai užaugsiu bus smagu,

Žaisim futbolą kartu!

Išdykausim, pramogausim, daug šėliosim ir keliausim.

Tėti Tėti, ar žinai, kad myliu tave labai!

P. S. Žinau, kad šį eilėraštuką tikrai perskaitys mūsų Tėtukas ir norėčiau dar pridurti... Linai, kad ir kuriame pasaulio kampelyje būtum, mano ir Emiliuko širdelės visada su Tavimi... Labai Tavęs pasiilgstam ir be galo mylim.

Mama Rasa ir Emiliukas