Tas nepakeičiamas pienas

Žindymas krūtimi – be ginčių, geriausias maitinimo būdas kūdikiui. Motinos pienas – vienintelis ir pats reikalingiausias maistas mažyliui pirmuosius šešis mėnesius, o kartu su papildomu maistu – ir iki pusantrų metų.

Mamyčių klubui pasakoja neonatologė Ilona Gulbė.

Mamos pienas mažyliui – idealus maistas, tiesa, kiekvienai mamai pienas – ypatingas. Jis geriausiai tinka būtent jos kūdikiui, o jos pieno sudėtis kinta priklausomai nuo mažylio poreikių.

Pavyzdžiui, neišnešioto kūdikio motinos pienas iš esmės skiriasi nuo pieno, kurį iš savo mamos gauna išnešiotas kūdikis. Pirmomis dienomis po gimdymo gaminasi priešpienis, o po kelių dienų jį pakeičia taip vadinamas pereinamojo laikotarpio pienas, dar po 10-14 dienų jau atsiranda tikrasis pienas.

Priešpienis

Priešpienio sudėtyje yra 7 kartus daugiau baltymų nei vėlesnio periodo motinos piene, tačiau priešpienyje mažiau angliavandenių ir riebalų, nes kūdikio virškinimo sistema dar nesugeba jų išskaidyti dėl tam tikrų fermentų trūkumo.

Priešpienyje taip pat gausu vitaminų, ypač А, Е ir K. Jie sumažina nukraujavimo riziką naujagimiams ir sumažina galimybę užsikrėsti infekcijomis.

Priešpienis skatina žarnyno vystymąsi, taip pat spartina mekonijaus pasišalinimą iš žarnyno trakto – pirmąjį tuštinimąsi. Priešpienio sudėtyje yra didžiausias imunoglobulino ir ląstelių, skatinančių imunitetą, kiekis.

Motinos pieno sudėtis

Motinos pieno sudėtis keičiasi priklausomai nuo paros laiko, maitinimo trukmės, kūdikio poreikių, o taip pat nuo ligų, kuriomis mama sirgo.

Mamos pienas ir biologiškai, ir chemiškai skiriasi nuo kitų, pavyzdžiui, karvės, ožkos. Motinos piene yra palyginti mažai baltymų, tačiau jų kūdikiui ne tik pakanka, bet jie labai lengvai suvirškinami dėl piene esančio specialaus serumo.

Motinos piene yra baltyminė medžiaga laktoferinas, kuris gerina geležies, esančio piene, įsisavinimą ir mažina patogeninių bakterijų dauginimąsi žarnyne. Be to, piene yra lizocimo, kuris naikina mikrobus.

Motinos piene yra padidintas kiekis aminorūgščių – cistino ir taurino. Cistinas padeda vystymuisi, jis ypač svarbus neišnešiotiems kūdikiams. O taurinas skatina centrinės nervinės sistemos vystymąsi ir akių struktūros brendimą.

Piene esantys riebalai – pagrindinis kalorijų šaltinis kūdikiui. Riebalų kiekis piene varijuoja – jų mažiausiai maitinimo krūtimi pradžioje, o daugiausiai – maitinimo pabaigoje.

Tiesa, riebalų lygis piene aukštesnis rytais nei vakarais. Jų kiekis taip pat gali skirtis priklausomai ir nuo pačios mamos mitybos.

57 procentus visų piene esančių riebalų sudaro nesočiosios riebalų rūgštys, svarbios smegenų vystymuisi. Be to, piene esantis fermentas lipazė greitina riebalų perdirbimą. Piene taip pat yra cholesterolio, kurio kūdikio organizmui reikia, kad formuotųsi hormonai ir tulžis.

Motinos piene angliavandenių (laktozė) beveik dvigubai daugiau nei karvės piene. Jų reikia galaktolipidams, kurie padeda vystytis centrinei nervų sistemai, bei vitaminų B grupei.

Motinos piene yra vitaminų, mikroelementų ir geležies.

Vandens kiekis piene yra toks didelis (87 proc.), kad sveiko vaikučio nereikia papildomai girdyti.

Įrodyta, kad:

•motinos pienas visapusiškai patenkina visu mažylio maitinimosi ir troškulio poreikius iki 6 mėnesių;

• motinos pienas geriausiai tinka kūdikio žarnynui;

• motinos pienas aprūpina organizmą imuninėmis medžiagomis;

•naujagimiai, maitinami motinos pienu, rečiau serga alergija karvės pienui;

•maitinimas krūtimi teigiamai veikia mamą – jo metu išsiskiria hormonas oksitocinas, dar adinamas „laimės hormonu“;

•žindymas skatina greičiau susitraukinėti gimdą ir sumažina kraujavimo pavojų;

• žindymas skatina prolaktino išsiskyrimą, kuris ne tik stimuliuoja pieno gamybą, bet ir padeda sustiprėti motiniškiems jausmams;

•maitinimas krūtimi sukuria stiprų ir betarpišką dvasinį ryšį tarp motinos ir kūdikio.

Pieno mišiniai

Jei dėl kokių nors priežasčių mama negali maitinti krūtimi arba turi jo nepakankamai, būtina kūdikį papildomai maitinti pieno mišinėliais.

Nė vienas pieno mišinys nepakeis motinos pieno, vienok dirbtiniai pieno mišiniai yra nepakeičiama galimybė numalšinti alkį kūdikio, kuriam nepakanka mamytės pienelio.

Dauguma pieno mišinių gaminami iš karvės pieno, tačiau pagal sudėtį jie iš esmės skiriasi nuo karvės ar ožkos pieno. Mišinėliai turi daug vitaminų, mineralinių medžiagų, augalinių aliejų, aminorūgščių, nukleotidų, probiotikų. Kai kurie gaminami iš sojos mišinio pagrindu.

Yra specialių pieno mišinių, kurie skirti neišnešiotiems arba nepakankamo svorio kūdikiams.

Mišinių spektras labai platus. Be sveikiems mažyliams skirtų mišinukų yra ir specialių gydomųjų. Norint teisingai pasirinkti, būtina pasitarti su vaikų gydytoju.

Negalima be jokios rimtos priežasties dažnai kaitalioti pieno mišinius.

Mažylių pieno mišinukai skirstomi pagal amžių ir žymimi atitinkamai 1/2/3.

Jei vienas iš vaikučių šeimoje (brolis arba sesutė) turi alerginę anamnezę (alergines reakcijas, pasireiškiančias dabar ar anksčiau), verta pirmenybę teikti pieno mišiniams, pažymėtiems NA. Pavyzdžiui, 7 mėnesių kūdikiui galima būtų pasiūlyti mišinį NA2.

Tėvai dažnai nerimauja dėl galimo kūdikių vidurių užkietėjimo vartojant mišinius. Kad taip nenutiktų, svarbu, kad pieno mišinių sudėtyje nebūtų palmitino rūgšties. Vienas iš tokių mišinių – Similac Advance.

{smallpic:similac}

Maitinant kūdikį pieno mišinėliais atminkite, jog:

•mišinį būtina gaminti tik prieš pat maitinimą, griežtai laikantis gaminimo taisyklių.

•paruoštas mišinys turi būti optimalios temperatūros.

•buteliukas ir žindukas turi būti švarūs.

Pradėję kūdikį primaitinti kietu maisteliu, atminkite, kad motinos pienas arba mišinėlis vis dar turi būti pagrindinis jo valgis.

Vaikučio mityba turi būti subalansuota ir pakankama. Neleiskite, kad vaikučiui trūktų maisto arba, priešingai, ne permaitinkite. Staigus mažylio svorio prieaugis gali ateityje paskatinti nutukimą.

Atminkite, mityba vaidina svarbų vaidmenį tolimesniam mažylio vystymuisi.