Šypsena gali daryti stebuklus!

Kasdien girdime žodžius – „krizė, blogas gyvenimas, skurdas“. Veiduose atsiranda liūdesys. Pradedame keiksnoti vienas kitą, pavydėti. Bet susimąsčiau... O kam nuolat sėdėti ir verkti? Tuomet kilo mintis parašyti rašinėlį apie „Šypseną“ ir sukurti trumpą filmuką.

Tikiuosi, kad tie, kurie liūdi, perskaitys ir tai nors šiek tiek suteiks optimizmo, nes juk nėra to blogo, kas neišeitų į gera!

Nepasiduokite smulkmenoms

Eina metai, dienos, valandos... Mes augame..Tobulėjame.. Mokomės gyventi.. Einančios dienos ir slenkantis laikas kartais mus veda į monotonijos liūną, tampame kasdienybės vergais, veidas tampa tarsi sustingęs it gatvėje dirbančių mimų... Bet visame kame yra išeitis. Tai nepasidavimas!

Bet kyla klausimas: kaip nepasiduoti? Įsivaizduokite, jog jūs esate kūdikis...Toks mažytis mažytis, kuris tik pradeda susipažinti su jį supančiu pasauliu. Pirmą kartą pamatote saulę, dangų, gėlę.

Įsivaizduokite, jog šis pirmas susipažinimas Jums suteikia tiek daug gėrio, jūsų kūną apgaubia didžiulis energijos šaltinis, akys nušvinta ir Jūsų veidą papuošia šypsena. Ar gi nenuostabu pamatyti besišypsantį kūdikį? Pamatę jį, mes taip pat juokiamės kartu? Kodėl? Todėl, kad atsipalaiduojame ir leidžiamės sau pamiršti viską aplinkui, kas verčia save statyti į rėmus.

Kiekvienam iš mūsų reikėtų tuos rėmus dažniau laužyti, dažniau atsipalaiduoti ir leisti džiaugsmui įsiveržti į mūsų kūną.

Dažnai girdime teiginį „Šypsena keičia pasaulį“.. Ir tai tiesa. Pabūkite kino salėje, kurioje rodo juokingą filmą, pažiūrėkite, kaip visi kartu juokiasi iš linksmo siužeto. O kai baigiasi filmas, visi išeina su gera emocijų banga, tarsi būtume išsilaipinę juoko planetoje.

Bet grįžtame į realybę ir vėl sukasi tas pats kasdienybės ratas..Kaip į šį ratą neįsisukti?... Labai paprastai – nepasiduokite smulkmenoms. Kiekvieną didelę bėdą paverskite smulkmena, o smulkmeną mintyse sudaužykite į juoko šipulius.

Pavyzdys: žmogus Tau pasako, kad esi bjaurus. Didelė bėda? NE! Šis pasakytas teiginys tave užgaus širdies gilumoje, bet tikrai Tu nenuvertėsi. Nuryk šį teiginį, nusišypsok šiam žmogui ir nuoširdžiai pasakyk: „Aš džiaugiuosi, kad man tai pasakei, nes tai veda mane link savęs tobulėjimo, ačiū Tau, beje tu šiandien labai gražiai atrodai!”.

Kodėl esame tokie pikti ir rūstūs?

Kai žmogus atsako kitam žmogui šypsena, pasikeičia situacija. Tas, kuris pasakė, kad tu esi bjaurus, arba nutylės ir viduje „virs“ arba pats pasiduos šypsenai. Kiekvieną tau pasakytą blogą žodį, kiekvieną išreikštą nepasitenkinimą savimi galime priimti nesuasmeninant. Tai padaryti, rodos, nėra taip sunku, bet ir nėra lengva, jei pasiduodame kasdieniškoms smulkmenoms.

Pagalvokime...Kokia Jūsų asmenybė. Jūs pernelyg jautrus? Taip, mes esame visi jautrūs, bet kiekvienas savaip. Jei plaunant indus sudaužote lėkštę, kaip Jūs elgiatės? Juokiatės, verkiate ar stipriai susinervinate? Jei juokiatės – puiku, juk pagalvojame „šukės neša laimę“ ir galbūt sudaužote antrąją?

O kodėl kiti susinervina ar verkia? Juk tai tokia, atrodo, smulkmena... Sunku būtu patikėti, jog sudaužyta lėkštė kelia pyktį vien dėlto, kad tai kainuoja? Ne. Bėdos glūdi giliai, pačiame žmoguje.

O kodėl mes esame tokie pikti, rūstūs, skaudiname aplinkinius? Tikriausiai atsakysite „blogas gyvenimas“ ir jūsų veidą „papuoš“ liūdesys. Sudaužytos lėkštės šukės tarsi nepatenkinamo gyvenimo rezultatas. Pabandykite kiekvienoje šukėje įžvelgti gėrį.

Įsivaizduokite, jog kiekviena sudaužyta šukė Jums tarsi būsimo džiaugsmo talismanas, nusišypsokite viduje. Pamatysite, kaip Jūsų širdį apgaubs šiluma...

Šypsena – Dievo dovana

Kodėl? Patys pagalvokite... Kaip jaučiamės būdami tarp niūrių niurzgiančių asmenybių arba linksmoje kompanijoje? Žinoma, sakysite antrasis variantas. Bet gyvenime būna tokių situacijų, kurių tu nepasirinksi. Bet tai išbandymas.

Ten, kur tave supa pilka masė zirziančių ir pastovų nepasitenkinimą reiškiančių asmenybių, tave dažniausiai paverčia lygiai tokiu pačiu. Tuomet pagalvok, koks tu esi realybėje? Toks pats niurzgiantis ir nepatenkintas žmogus? Niekada nesišypsai, esi piktas? Ne! Jei tu taip galvoji, vadinasi, nepažįsti savęs.

Dažniausiai mes pamirštame savo asmenybę ir pasiduodame kitų įtakai, kitų provokacijai. Bet kaip nepasiduoti, kai aplink tokių dauguma? Viskas yra įmanoma, reikia tik truputėli pasistengti. Jūsų teigiamos mintys yra pati galingiausia jėga prieš blogį.

Sakysite, jau senai nebeturite tokių minčių, nes esate nebe mažas vaikas? Klystate! Vaikas – tai pats nekalčiausias Dievo kūrinys. Ir kodėl gi mes negalime likti vaikais viduje. Vaikas mato tiek daug teigiamų dalykų visame kame. Net tame, kas yra bloga jis įžvelgia kažką gero.

Juk visi mes buvome vaikai. Ir kodėl negalime jais likti? Taigi, grįžtant prie situacijos, kuomet papuolate į pilką aplinką, jus puikiai galite neišlikti pilkas. Jei su Jumis kalbasi piktas kolega, nepasiduokite jo pykčiui, į viską ko jis klausia, atsakykite šypsena. Galbūt jūsų šypsena, šiam žmogui padės ? Jis taip pat Jums atsakys šypsena? Jei tai nepadeda, tiesiog mandagiai paklauskite: „kas Jums atsitiko, gal galėčiau kuo padėti“. Pamatysite, arba žmogus atsivers ir išsikalbės, arba suraukto veido mimika dings ir jis mandagiai Jums atsakys: „ačiū, man nieko nereikia“, o galbūt ir atsiprašys, kad savo bėdomis užkrauna Jus.

Jei mes į kiekvieną žmogų žiūrėtume žmogiškai, galbūt nebūtų toks pasaulis rūstus, jei mes kiekvienam šypsotumėmės, pasaulis nematytų liūdesio, jei kiekvieną suprastume, pasaulis nebūtų savanaudiškas ir piktas.

Svarbiausia būti tokiais, kokiais mes ir esame sutverti. Dievas mums davė šypseną – patį nuostabiausią dalyką, kuris puošia kasdienybę ir neleidžia pasinerti į rutiną. Išnaudokime tai, ką turime, užkrėskime kiekvieną savo šypsena, nes mes visi taip galime! Vis dėlto tai nėra kažkoks sudėtingas gebėjimas kaip gerai dainuoti ar vaikščioti ant galvos.

Tai paprasčiausia šypsena, kuri kartais gali padaryti ir stebuklą!

Živilė Gibiežaitė – Bagdonienė