- Kuo tu vardu ir kiek tau metukų (gal mėnesių)? Papasakok, kaip tėtis su mama tau išrinko vardą - ar tai buvo lengva, sunku, kokie buvo variantai, kodėl galiausiai pasirinko šį vardelį? Ar tai įvyko dar kai tavęs laukėsi, ar jau tau gimus?
Esu maža 1,8 metukų mergytė, Gabija.
Gabija – lietuvių ugnies deivė, namų židinio globėja. Taip pat šventoji namų ugnis, bendrąja prasme – tai, kas šventa, brangu.
Tikra tiesa! Nuo tos akimirkos, kai tėveliai sužinojo apie mano atsiradimą – nuolatos kartojo, kad aš jiems šventa, labai brangi.
Pirmoji šį vardą sugalvojo mamytė, likus 2-3 mėnesiam iki mano gimimo. Bet tylėjo… Tylėjo iki to momento, kai ištarė tėvelis. Tai buvo prieš pat mano gimimą. Iki tol mane vadindavo: Ema, Rugilė, Ugnė, Viltė ir tt… Ir vis po kiekvieno vardo pasišaipydavo. Pvz…
Rugilė – na jau tikrai mano vaikas nebus pravardžiuojamas RUGIU.
Viltė – kokia dar VILTIS? Nesisieja su mūsų vaiku!
Tik mamytė mane glostydavo ir juokdamasi sakydavo – „ech tie vyrai“… :)
2. Kokiame nėštumo laikotarpyje tu gimei, kokiame mieste ir gimdymo namuose?
Gimiau būdama 40,5 savaičių, Šiauliuose, Vaiko ir motinos klinikoje. Mus su mamytę supo: puiki aplinka, nuostabūs gydytojai, bei visas likusysis personalas.
3. Kuo vardu tavo mama ir tėtis? Ar jie patenkinti savo vardais, kuriuos jiems davė jų tėvai, o gal norėjo juos pakeisti?
Mano tėveliai: Sandra ir Regimantas. Jie savo vardais labai patenkinti. Tik mano vyresniajai sesutei sunkiai sekasi ištarti R raides. Džiaugiuosi, kad mano varde nėra šios baisiosios priebalsės.
4. Berniukas ar mergaitė? Gal tėveliai sakė tau, ko visgi labiau laukė ir kokia buvo jų pirmoji reakcija, kai paaiškėjo, kad bus MERGAITĖ?
Nuo pat gimimo tėveliai tiek buvo įsitikinę, kad gimsiu būdama berniuku. Ir štai staigmena! Man būnant 20 sav. gan atvirai ,,parodžiau” save. Bet tėvelis vis dar neprarado vilties ir 30 sav. mojuojančia rankute parodžiau visus savo ,,gražumus”. Tarsi - ,,labas tetuk, aš tikrai mergytė!”. Matote turiu linksmą tėvelį bei senelį (toliau - bočius), kurių šeimoje yra nusistovėjęs posakis:
- Jei gimsta mergaitė, tik tuomet tėvų mamos virsta močiutėmis (toliau –baba);
- Jei gimsta berniukas, tėvų tėveliai tampa bočiais.
Seneliai teturi mane ir sesutę, ko pasėkoje bočio žodžiais tik baba SENA o jis dar JAUNAS, nes neužima bočiaus pareigų J)))) O taip tėvelis norėjo jam priskirti bočiaus pareigas. J)) Ech… Teisybę sakė mama - ,,juokingi tie vyrai”.
5. Ar tėvai įsivaizdavo, kaip augins ir auklės tave - savo mergaitę? Ar tai atrodė sunku, o gal priešingai - labai paprasta?
Pirmoji, ko galima tikėtis iš mergaitiško charakterio, supažindino mano sesutė. Aikštingos mes asmenybės, bet tuo pačiu mokame puikiai apdovanoti švelnumu už kantrybę. Tėveliai nuolat siekia, kad mes su sesute augtumėm ne vien saugioje aplinkoje, bet ir emociškai ramioje, teisingoje. Ko pasėkoje ieško informacijos knygose, lanko seminarus ,,Sėkminga tėvystė”. Tikiuosi tėveliai išmokys mus būti tvarkingomis ne vien išore, bet ir vidumi. Juk svarbiausia, kad būtų ,,švaru” širdutėje ir galvytėje.
6. Berniukų ir mergaičių priežiūra skiriasi. Kaip su tuo susitvarkė tavo tėvai, ar nekilo jokių problemų?
Kaip rašiau tėveliai eksperimentavo su mano vyresnėle sesute :)) Oi prakaitavo pradžioje, kai mokėsi, kaip sesutę laikyti norint nuplauti užpakaliuką. Juokėsi, kad reikia vonioje pasikabinti lapą su užrašu – LAIKYTI TAIP, KAD VANDENUKAS TEKĖTŲ LINK IŠŠEINAMOSIOS ANGOS! Tad draugiškai pasitardami, paskaitinėdami knygas, pasitardami su gydytoja – išmoko.
7. Kokios spalvos vežimėlį pirko tėveliai - neutralų ar "mergaitišką"? Kiek tai buvo svarbu?
Tikrai mergaitišką, sodrios alyvinės spalvos, minkštą ,,karietą”. Spalvai neskyrė daug dėmesio, bet kai pamatė realiai taip ir išgirdau verdiktą – ,,reikia būtent šios”.
8. Ar tėvai laikosi principo: berniukams - mėlyna, mergaitėms - rožinė spalva? Kokios spalvos rūbelių turi daugiau? O gal turi ir rožinių, ir melsvų ir kt. spalvų?
Oi kiek dažnai girdėjau tėvelių žodžius, kad ir vėl rožinė spalva! Bet jau tokia lialiukiškų rubelių rinka. Mergaitėms tik rausva, ko pasėkoje labai sunku rasti kitokių spalvos derinių. Žinoma, mama sugebėdavo atrasti įdomesnių rubelių. Bet pagrinde vyrauja rausva spalva.
9. Ar turi tipinius, mergaitiškus žaislus? Parodyk ir papasakok, su kokiais ypač mėgsti žaisti. O gal turi ką nors iš "berniukiškų" žaisliukų? (mašinos, pistoletai ir pan.) Jei neturi - kodėl, jei taip - parodyk ir juos.
Mano tėveliai iki maždaug pusantrų metukų neskirstė kurie mergaitiški, kurie berniukiški žaisliukai. Tik Kalėdų proga gavau pirmąją lėlytę. Man buvo 1.6 metukai. O pakolkas stengiuosi sutarti su sesute, kad priimtų mane draugiškai žaisti su virtuvėle, vežimukais ir kitais mergaitiškais žaisliukais. Kadangi sesutei daugiau metukų, ko pasėkoje gavusi daugiau dovanėlių tad turi didžiulę mašinų trasą. Oi, kaip mėgstu nuo jos nuleisti ne vien mašinytes bet ir kantik nebaigtą valgyti obuolį! Beje turiu mėgstamiausią žaislą – TETEBI (teletabis). Tai mano geriausias draugas! Būname tiek naktį kartu, tiek darželyje, tiek svečiuose. Draugas draugo negali palikti vieno!
10. Suaugusieji mano, kad draugystės kaip tokios tarp vyrų ir moterų nebūna. Bet vaikystėje viskas juk kitaip. Ar turi draugų tarp berniukų? Ar daug turi, kaip dažnai matotės, ką žaidžiate kartu ir pan.?
Darželyje turiu daug draugų: Tomas, Vilius, Monika, Luknė, Rusnė, Kotryna, Lukas ir tt… Visi man patinka ir su visais mėgstu žaisti! Kai neturėjau savo TETEBIO (teletabio), tai man leisdavo pažaisti Tomas su savuoju. Kokią laimingą mane padarydavo!
11. Ar turi sesutę/broliuką? Jei taip - kuo jie vardu, kiek metų? Paklausk tėvelių, kokių skirtumų jie pastebėjo augindami sūnelį ir dukrytę, o gal jie patys turi brolių ir seserų?
Aukščiau minėjau turinti vyresnę sesutę. Tai pristatau. Jos vardas Augustė. Jai 3.7 metukai. Nesvarbu, kad esame vienodos lyties bet esame labai skirtingos. Kaip mama kartodavo - ,,sesės -skirtingos gėlės iš to paties sodo”… Mano sesutė žymiai impulsyvesnė, judresnė, norinti pirmauti, o aš ramesnė, ieškanti įvairių būdų pasiekti tikslo ne vien ,,man reikia čia ir dabar“, kaip antai mano sesė. Aš mėgstu dovanoti savo švelnumą o sesė tik reikalauti… Bet visumoje esame geros draugės, verkiame kai bando mus išskirti, rūpinamės viena kita. Tėveliai žino, jei viena krečia nedarbias tai žiūrėk šalia kita sukiojasi. Kitaip sakant - esame komanda!
12. Paklausk tėvelių, kokie buvo jų santykiai su tėvais - gal kartu gamindavo valgyti, eidavo pasivaikščioti, žaidė šachmatais ir kt?
Mano tėvelių trumpas ir aiškus atsakymas – viskas kas gero patirta vaikystėje Jums dukrytės dovanojama! Juk taip ir sako liaudiška patarlė - ,,Obuolys nuo obels netoli rieda”.
13. Atsiųsk nuotraukų, kur esi tu ir tavo šeima!
Neturi tėveliai bendros nuotraukos….:(((
