Iš mamos Audronės laiško:
Laba diena,
Olivijai jau 2 metukai, tad pagal visus požymius kaip ir turėtų būti, ji pasiruošusi draugauti su puoduku: ji gerai kalba, išvardina visas kūno dalis, supranta, kai jos prašai ką nors atnešti, moka pasakyti, ko nori. Tik ant puoduko sėsti kategoriškai nenori. O dar ir geria nemažai skysčių. Maitinau Oliviją pati beveik iki 2-ojo gimtadienio. Tai kai atsisakėme MP pradėjo draugauti su buteliuku. Naktį keliasi porą kartų atsigerti arba pienelio, arba arbatėlės. Dieną miegoti nori eiti tik su pieneliu ar arbata taip pat. Pabunda su didžiulėm sauskelnėm. Ką daryti su tais naktiniais ir dieniniais gėrimais? Aišku, ji taip kompensuoja MP netektį, bet kaip visa tai susieti su puoduko pratinimusi?
Konsultuoja „Gemma“ kineziterapeutė Miroslava Poimanskaja:
Manau, kad mamytei nereikia ieškoti didelio ryšio dėl nenoro sėstis ant puoduko ir dažno noro gerti. Čia yra du atskiri klausimai. Ir tik reikia sudėlioti prioritetus.
Sureguliuokte miego režimą
Pirmiausiа turite sutvarkyti miego režimą – turite atpratinti nuo naktinio gėrimo. Kaip padaryti?
Turi būti:
- komfortiškas vaiko miegas, oro temperatūra kambaryje ne aukštesnė nei 20-22 laipsniai, nuolat drėgnai valyti vaiko kambarį;
- truputį didesnis dėmesys šiame laikotarpyje nei visada (MP netekimą kompensuokite didesniu savo dėmesiu);
- subalansuotas maitinimas, gal yra kalcio trūkumas (kai negeria mp). Ir pastebėkite ką nori gerti vaikas. Jei pieną ir saldžius gėrimus – tai yra tiesiog įprotis. Jei nori gerti vandenį, tai nori malšinti troškulį;
- saldžius gėrimus keiskite vandeniu;
- mažinkite skysčių kiekį prieš naktinį ir dieninį miegą;
-atpratinkite nuo naktinio gėrimo (kai naktį pradeda prašyti gerti, vietoj buteliuko pabučiuokite; pasupkite truputį lovytę ir pan.)
Bet koks noras pašalinti blogą įprotį - jau yra ribojimas. Gai tai ir žiauriai skamba, bet kuo anksčiau pradėsite atpratinti, tuo mažiau ašarų bus ir susitvarkys miego režimas.
Ar tikrai vaikas psichologiškai ir fiziologiškai pasiruošęs?
O kai susitvarko miego režimas, galima galvoti apie atsisėdimą ant naktinio puoduko. Nors nematau čia didelės vaiko "problemos". Tai yra tėvų problema. nereikia pradėti mokyti vaiką sėstis ant puoduko tik tada, kai turi atvažiuoti seneliai :)))
Jei nėra noro atsisėsti, paleiskite šį reikalą kuriam laikui. Gal vaikas psichologiškai ir fiziologiškai dar nepasiruošęs. Tai reiškia, kad jis turi turėti pailgintą stabilų tuštinimosi grafiką:
- vaikas 1,5- 2 valandos gali pabūti su sausomis kelnaitėmis
- žino savo kūno dalis ir drabužių pavadinimus
- žino ir supranta žodžius "pakakojau" ir "pasisiojau"
- demonstroja neigiamas emocijas, kai yra nešvarios sauskelnės
- patinka ir moka pats apsirengti ir nusirengti
Ir pats svarbiausias momentas - bet kurio būdu (žodžiu, gestais) moka parodyti tėvams žodi "noriu"!
Apskritai laikas, kada vaikas pripranta prie puoduko gali tęstis nuo 1 iki 3 metų. Ir kuo anksčiau jūs pradėsite tai daryti, tuo daugiau bus ašarų ir neigiamų emocijų.
Siūlome puoduką tada, kai yra didžiausia tikimybė "proceso" - po miego, po valgio, kai iš elgsenos aišku, kad laikas.
Koks turi būti puodukas?
-Be visokių "pribumbasų", kad vaikas žinotų, kad čia yra ne žaislas,
-be muzikos
-labai patogus atsisėsti ir kad kojytės remtųsi į grindis.
Puodukas - daiktas konkrečiam veiksmui, o ne žaidimams!
Po proceso neišsiskirkite su puoduku iš karto
Ir visada pagirkite, kai pavyko procesas ir niekada nerodykite pykčio ar nepasitenkinimo, jei procesas nepavyko. Po proceso Parodykite vaikui, kaipjį uždengti, kaip atidengti, kur išpilti turinį, kaip puoduką išplauti ir pastatyti į vietą. Ir aišku, labai svarbu, kad puodukas turėtų savo vietą. Padarykite iš to linksmą žaidimą.
Vėliau kvieskite atsisėsti ant puoduko ne tik tada, kai reikia vaikui, bet ir tada, kai reikalauja jūsų dienotvarkė - prieš miegą, prieš pasivaikščiojimą lauke. Neatsisakykite sauskelnių iš karto. Palikite jas ilgesnių kelionių metu, kai laukia šalta ar dienos miego metu. Bet kai pabudo vaikas sausas, greitai ant puoduko sėskite ir būtinai pagirkite, jei sausos kelnaitės (būtinai demonstrojam tai).
Ir dar keletas pastebėjimų tėvams iš asmeninės patirties:
- aplinkinių nuomonė neturi būti svarbesnė nei pediatro nuomonė ar vaiko nuomonė/noras;
- seneliai ne visada žino geriau (jie negyveno automatiniu skalbyklių ir sauskelnių laikais);
- labai svarbus bendas fizinis vystymasis, grūdinimas;
- VAIKUI REIKIA RODYTI, KĄ JIS TURI MOKĖTI DARYTI (kaip galimа mokėti daryti, jei nežinai, kaip tai yra daroma!)
