Auginant pirmąjį vaiką, sūnų, nebuvo taip sunku, kaip dabar auginant du vaikus.
Vaikų barniai
Pradėjus augti mergytei, kai ji pradėjo daugiau suprasti ir žino, ko nori, tada pradėjau ir aš suprasti, kad vaikus auginti nėra taip lengva. Kai vaikai pradeda tarpusavyje pyktis dėl kiekvieno žaislo ar kažkokio niekniekio, galvoji, o kodėl jie negalėtų imti ir gražiai pasidalinti. Bandau įsikišti, bet vienas vistiek lieka nuskriaustas, nes vieno daikto negaliu padalinti dviems.
Per maži, kad suprastų
Sūnui 5 metai, o dukrytei - 1m 3 mėn. Ji irgi parodo savo ožiukus, jei ko užsigeidžia. Mėginu auklėti, kad nevisada ji gali pasiekti tai, ko nori. Brolis irgi nėra toks didelis, kad visiškai suprastų, kodėl šį žaislą reikia pasidalinti.
Pavargstu
Per dieną aš taip pavargstu, kad vakare nebeturiu jėgų. O maniškiai itin aktyvūs ir judrūs, jie vienoje vietoje nenustygsta. Jiems nuolat reikia judėti. Pavasarį gerai, šilta, per dienų dienas būna lauke, žaidžia smėlynėlyje.
Kita medalio pusė
Kita vertus, nuostabus jausmas turėti du vaikučius. Matyti, kaip jie auga, daug išmoksta. Žiūriu į juos lakstančius lauke ir galvoju, kaip greitai bėga laikas. Nepajusi, ir jie užaugs, pasakys „Mama, aš jau užaugau ir laikas palikti jūsų jaukų namų lizdelį“. Tada ir supranti, kad vaikai jau nebėra maži išdykėliai, kurie krėtė išdaigas ir pešdavosi dėl žaislo.
Bloga pasimirš, gera atminsime
Tada pamiršime bemieges naktis, praleistas prie sergančių mažylių. Prisiminimuose išliks jų pirmieji žingsneliai, pirmas žodis "Mama", "Tėtis“. Todėl aš ir sakau, kad būti mama yra sunku, bet ... ir labai miela.
Visoms mamytėms linkiu stiprybės auginant savo angeliukus.
O blyn, nu matosi, kad geri tie barstukai 😃
o taip... pas mus namie vykta lygiai tokie pat musiai... dukrytems 4,5 metuku ir 1,6 metuku.... Oi, kaip jos nuvargina per diena... kartais nebezianu, nei kaip elgtis joms susipesus - ar kistis i tarpa, ar palikti, kad pacios viska issiaiskintu... bet dazniausiai neiskenciu ir isikisu, nes negaliu ramiai klausytis ju riksmu ir pestyniu...
Labai žemiškai parašyti ir rūpestėliai ir tuo pačiu džiaugsmas.
Labai gražiai aprašyta 😀 Aš visada paskaitydama tokius straipsnelius pagalvoju, o kaip man seksis kada būti mama....? 😀
sveikos mamytes.as irgi turiu du vaikucius.dukrytei 10 metu,o suneliui 1.6 metukai.as niekada nebuciau pagalvojus,kad jie piksis del zaislu ir p.s.juk metu skirtumas didelis.bet,jei dukryte neduoda ko jis praso,jis krenta ant zemes ir verkia.as nezinau,kas bus toliau.gal as mazaji islepinau?
Labai pažįstami jausmai😀 Mano vaikų amžiaus skirtumas 17 metų, tai ir poreikiai, ir norai labai skiriasi. taip kad tenka smarkiai suktis, kad visi liktų linksmi ir patenkinti, Tikrai, kartais vakare norisi tik ramybės😀
aha, suprantu mano didziajam 5metukai, mazajam 6men , tai buna kad taip nusivarau nuo koju per visa diena.....bet tai atsiperka su kaupu😀
sveikutes,mazasisi dar mazas ,vaikai nesipesa bet laikas greit bega tuoi si malonuma pajausiu ir as greit😀vyresnem 5,o mazeliui 6menesiai abu berniukai,mamos styprybes.
Oi koks "savas" jausmas... Aš taip pat kovoju su savo merginom... Ir nieko tikriausiai čia nepakeisim. 😀
tikra teisybe 😀 🌷