Iš šviežių vaisių, uogų išspaustose sultyse yra visų jose esančių naudingųjų medžiagų, išskyrus augalinę ląstelieną, augalines skaidulas. Sultys, duodamos kaip maitinimo dalis, padeda pasisavinti ne hemo geležį iš augalinės kilmės produktų.
Vis dėlto sulčių kiekį mitybos specialistai pataria riboti, kad nesumažėtų vaikučio suvalgomo motinos pieno kiekis ir patiekalo skonio jutimas. Sultyse taip pat yra gliukozės, fruktozės, sacharozės (runkelių, nendrių cukraus), t.y. dantų ėduonies rizikos veiksnių.
Per dieną rekomenduojama iš puodelio duoti ne daugiau kaip 120–180 ml sulčių. Didesnis jų kiekis gali sulėtinti augimą, skatinti antsvorį.
Paguldytam nakties miego kūdikiui iš buteliuko nepatariama duoti jokių sulčių ir/ar saldžių gėrimų, nes didėja dantų ėduonies atsiradimo rizika.
Vaisių gėrimai, pagaminti iš džemo, uogienės, kompoto, mitybos prasme yra nenaudingi, tad jų specialistai mažiems vaikams duoti nepataria. Taip pat neduotini gėrimai su bet kokiais dirbtiniais saldikliais ir kitais monosacharidais, išskyrus gliukozę, fruktozę, sacharozę.
Gėrimai su saldžiaisiais alkoholiais, pvz., manitoliu, sorbitoliu, gali sukelti diarėją. Saldus maistas mažina apetitą ir gali skystinti išmatas.
Parengta pagal: Algimantas Vingras, Rimantas Stukas „Papildomas kūdikių maitinimas: kada ir koks?“
