Psichologė Vika Aniulienė viename iš straipsnių „Mamyčių klubui“ yra pateikusi 4 tėvų auklėjimo stilius:
Tai - atlaidus, valdingas, autoritetingas ir atsiribojęs.
1. Atlaidūs tėvai (leidžiantys, nenurodinėjantys) yra jautresni nei keliantys reikalavimus. Jie yra netradiciniai, atlaidūs, švelnūs, nereikalauja iš savo vaikų, kad elgtųsi kaip suaugę, linkę kartu su vaikais apsvarstyti iškilusias problemas, vengia konfrontacijos.
Šio auklėjimo stiliaus tėvus dar galima suskirstyti į du tipus: demokratiškus tėvus, kurie, nors ir atlaidūs bei švelnūs, yra labiau įpareigojantys vaikus, bei nedirektyvius, nevadovaujančius tėvus.
2. Valdingi tėvai yra labai reiklūs ir valdingi, bet neatsakingi. Jiems yra svarbu paklusnumas, nuolankumas, užimama socialinė padėtis. Jie tikisi, kad jų įsakymai bus vykdomi be paaiškinimų. Šie tėvai moka sukurti gerai organizuotą, su aiškiomis taisyklėmis aplinką. Valdingi tėvai taip pat gali būti suskirstyti į du tipus: ne autokratiški arba labai autokratiški, besinaudojantys valdžia.
3. Autoritetingi tėvai yra ir jautrūs, ir reiklūs. Jų vadovavimas ir nurodymai vaikams aiškūs. Jie yra tvirti, bet negniuždantys ir nevaržantys. Jų disciplinos metodai yra labiau palaikantys nei baudžiantys. Šie tėvai siekia, kad jų vaikai būtų savarankiški bei visuomeniškai atsakingi ir bendradarbiaujantys.
4. Neįsitraukę (atsiriboję) tėvai yra ir mažiau jautrūs, ir mažiau atsakingi. Kraštutiniais atvejais šis auklėjimo būdas pastebimas apsileidusių ir asocialių tėvų šeimose. Vis dėlto dauguma šio tipo tėvų yra normalūs.
Kokia mintis Jums pirmiausia šovė į galvą, pamačius šią nuotrauką? Kuriam tėvų tipui priskirtumėte šio berniuko tėvus?
{smallpic:1}
Parašyk komentaruose tai, ką pagalvojai pirmiausia? Tik nuoširdžiai...
Na, mano jau nemaži, tikrai ne sykį balose yra pasimurkdę. Bet visada tai priklausė nuo situacijos, kur esame, ir ką ruošiamės veikti.Su šventiniais rūbaisnemanau, kad leisčiau... O dar ir nuo balos pobūdžio priklauso, ar galiu leisti vaikui joje pasitaškyti. Svečiuodavomės kaime, tai be problemų būdavo visos balos išmaišytos, o mieste, kur dažniausiai bala, šalia stovinčių mašinų, užteršta visokiais tepalais, man tikrai nepriimtina.
Esu iš tų atlaidžių mamų, bet negaliu sakyti iš kart: tikrai leisčiau...
kalbat apie kasdiena,bet cia raso su sventiniais,ne aju gi taip ir nurasytumete ai jis vaikas....manau sustabdytumete,neleistumete balintis
mano vaikas jau ne karta ira issimaudes baloje, purve... pati pirma karta issimaude su teciu kartu, buvo linksma is pradziu supikau, po to juokiausi... aisku jei kur skubi kol akini duris jis jau baloje tai nlb.linksma.. bet seip juk jie vaikai, mes igi tai darem...
o as esu nuolaidi, paziuri y mane tok mazom sunelio akytem ir jau sirdele mano suskysteja 😃
Atlaidūs tėvai manau taip, pagal nurodytus tipus.
O šiaip savęs konkrečiai neatpažinau nei viename apibūdinime, nes visi tėvai turi bruožų auklėjime vienodų ir tuo pačiu individualių. Esu griežtoka 😉
as pagalvojau ''oi kaip smagu vaikui'' 😃 jei diena butu tikrai silta ir as savo vaikui leisciau tokia pramoga juk tam ir yra vaikyste
Geri tėvai 😃 aš šiuo atžvilgiu griežta ☺ bet jei jau įvyko tai įvyko, ką padarysi 😀
Jei nuosirdziai,zinau,kad iskart pagalvociau,ar isidejau atsarginiu kelnyciu pora 😃.O kas liecia visas sukilusias emocijas,pamacius tokio amziaus mazyli baloje..,tai,pamanyciau,jog isties tai MANO PACIOS KLAIDA,kad nesuziurejau kaip jis ikeliavo i ta bala.Kaltinti gali tik pati save mama.Todel ramiai isimciau maziuka is balos ir kitakart pasistengciau,kad iki jos nedaeitu 😀
jei jau i bego i ta bala,ka bepadarysi,bet jau mytaciau,kad vaikas eina link jos,zinoma NE..
is kart prisiminiau,kai viena kart isejusi is kambario nuejau i tuoleta ir buvo atidarytos lauko duris mazasis isbeges su maikute ir petkelnem pradejo lakstyti po balas ir tap juokesei,jis jautesi laisvas,laimingas as negalejau jo barti paemaiu kamera ir nufilmavau kaip jis zaide gal koki 10 minuciu,nieko jam nenutiko ir nesusirgo buvo baisiai patenkintas nezinau kokiai as grupe priklausau,bet vaikam leidziau kartais ir padurniuoti,leiskime jiems pabuti vaikais pasidziaugti vaikyste.
Pirma mintis sovusi i galva buvo: kaip smagu kad buna supratingu tevu. o siaip tai as leisciau, juk vaikui smagu, gera jis taip pazysta pasauli, o jei mes jam neleisim tyrineti pasaulio??? na ir kas ir isskalbsim tuos rubelius, o bet to vaikai taip greitai auga, galbut jau ne ir neuzsides to rubelio antra karta. As UZ kad vaikas jaustusi laisvai ir nereikia bijoti purvo. Zinoma turi buti ir ribos.
pirma mintis buvo kaip smagu tam mazyliui 😃o is tikro tai ir mano vaikai kartais taip pasielgia,atrodo norisi supykt,subart,bet kai pamatai tas linksmas akytes iskretus ka netinkama,praeina noras pykti 😉