Sveikos, mamytės. Turbūt kaip ir kiekvienais metais jūsų mažiukai pradėjo lankyt darželį, kas - jau antri, o kas pirmi metai. Mums taipogi dar tik pirmieji meteliai, pirmomis dienomis viskas buvo tiesiog tobula.
Auklėtojos sake, kad vaikas auksinis, žaidžia, bendrauja, ir miega gerai, net buteliuko nebeieško. Na o dabar, jau antra diena vaikas pasikeitęs toks. Galvojau, gal skriaudžia darželyje, bet jis sako, kad ne.
Grįžta namo nusiminęs kažkoks, na o ryte, vos tik nueinam į darželį, prasideda ašarų pakalnė.... Sako, jog nori namie būti, nenori pasilikt čia. Vakar sakė, jog darželį pabaisa yra, kad auklėtoja negera.
Ar verta rimtai sunerimti, o gal čia šioks toks manipuliavimas mamos gera širdele?
Saida
"Mamyčių klubą" konsultuoja psichologė Vika Aniulienė:
Laba diena,
Visiems vaikams būna toks periodas, kai jie nenori eiti į darželį. Pirmiausiai būna taip, kad ateina į grupę pamato daug žaislų ir daug vaikų – tada darželis atrodo išsvajota vieta, tačiau laikui bėgant mažylis supranta, kad darželis – tai darbas.
Kasdieninis kėlimasis, buvimas su kitais vaikais kartais vargina. Reakcija natūrali. Aišku, nesiūlyčiau numot ranka į vaiko nenorą ar tai, ką jis pasakoja. Neparašėte, kiek vaikui metų, bet jei kalba, darau prielaidą, kad šiek tiek paaugintas.
Žaidimo forma (geriausiai per piešinius) pabandykit ištraukt informaciją. Labai svarbu, kad tai darytumėt nespaudžiant, lengvai. Pasiūlykite pažaist. Pasiimkit popieriaus, pieštukų ir tegul nupiešia savo grupę.
Tada paklauskite, o kur gyvena pabaisa? Kas tau sakė, kad ten gyvena pabaisa? Paaiškinkite, kad darželis – vaikučių darbelis ir ten jokių pabaisų nėra, tik geros fėjos, gražūs sapnai ir įdomūs žaidimai gyvena.
Apie visus neramumus pasakykite auklėtojai (BŪTINAI). Tegul pamato, kad jums ne vis vien, kaip jaučiasi ir ką pasakoja jūsų vaikas. Kiekvienam darželyje yra dirbantis psichologas – drąsiai nueikite ir pasikonsultuokite.
Iš pradžių susipažinkite, sužinokite amžių, kiek laiko dirba su vaikais, ar dažnai konsultuoja tėvelius, kokie būna dažniausiai nusiskundimai. Konsultacija nemokama, tad kodėl neišnaudot visko, kas yra suteikta..?
Galų gale, gal nusiraminsite ir rasite būdą, kaip nuraminti vaiką :) Tai, ką papasakojote, nėra nei didžiulė problema, nei liga, tiesiog greičiausiai jūsų vaikutis (ir jūs) jaučiate nerimą.
O augantis nerimas gali iššaukt įtampą, nemigą ir kitas nemalonias būsenas, dėl to neignoruokite to, ką jaučiate :) O psichologas jums aiškiai parodys, kaip tą nerimą panaikint.
mano guste praitais metais buvo lopselinuke..nebuvo jai jokiu asaru pasilikdavo ir eidavo su noru tik tiek kad budavo sunku jai rytais atsibusti 😀 o pradejus lankyti darzelinuku grupe,vaikas nebenorejo eiti..buti..mato kad kita aplinka kita grupe aukletojos..viena ryta buvo asaru pakalne...nenorejo pasileisti man nuo kaklo...dabar lyg ir vel viskas gerai..snd pabudus sako einam i darzeli! 😀 tik tiek gal del streso ar ko pasitaiko per pietu miega "avariju" slapinasi i triusikelius..aisku ne visada..kitas minusas mano akimis..kad grupeje nebera puodeliu o guste prie ju pripratus..ten tualetas ir kiek supratau niekas vaiko neveda nepadeda atsisesti....
gal reiktų esant galimybei pakeisti darželį, nes nauja aplinka, nauji žaislai sudomins, o gal ir auklėtoja labiau patiks. Mes kol kas su noru einame, bet bijau, kad gali atsitikti panašiai
mano ir tas pats...kai namo eit tai jau ir butu gerai kad dar pabutume,tetos geros,miega be bonkytes,eina ant puoduko.bet pats momentas kai reik palikt tragiskas.isikabina staugia rekia...bet tai tetrunka minute kita
tikrai skaudu kai vaikai prašo mama nepalik 😥 mano kalbėt nemoka, bet moka vaikas kitaip savo liūdesį parodyt
mums taip pat auklėtoja sakė, kad pirmos dienos visai nieko, po to vaikai perpranta, kas tas darželis😀 dabar mes susirgom ir vėl teks kartoti pratinimąsį iš naujo, oi nelaukiu.......
ir Emilis verkia rytais,sako nepalik mama manęs☹,paskui žaidžia,gal pripras,būna iki pietų miegelio,o paskui su nekantrumu laukia mamos😀šiaip jis valgus,o darželyje būna dienų,kad nevalgo☹
As taip pat manau, kad cia tik laiko klausimas. Praeis savaitele, kita ir vaikas eis noriai i darzeli, nors aisku, buna ivairiu atveju. As savo panele pirmaja diena palikau be asaru, o visas kitas jau asaroja, nenori manes paleisti. Buname tik iki pietu miego ir taip darysim, kol jau pasiliks be asareliu. Visada paklausiu aukletojos, ar neverke istisai, kaip elgesi grupeje. Aukletoja sake, kad asaru buna tik kokias 10-15 min., o po to jau zaidzia su vaikais 😀 Taigi, sunkus buna tik issiskyrimas su mamyte ar teveliu. Nors viduje sirdele man paciai ir teciui labai skauda, kad vaikas verkia, bet to neparodom, patys neasarojam. Manau taip ir vaikui lengviau.
Manasis taip pat ėjo su polėkiu, bet auklytė perspėjo, kad po savaitės ar dviejų gali nebenorėti eiti, nes čia reikia miegoti, gali pabosti vaikai ar žaislai, tad aš šitam jau paruošta, superinė auklytė mano akim žiūrint yra mūsų daržiuke 😉
Aciu Viktorijai uz patarimus, manajam beveik trys metukai, spalio paskutine diena gimes. vakar kalbejau su aukletoja, tai atsake kad tai greiciausiai adaptacinis periodas toks. na o sendien , su tokiu entuziazmu isejom is namu ir vos tik pamate aukletoja per langa iskart pasikeite....aukletojos keicias ten, dvi jos dirba. tai va, sakau kodel vaikas nebenori y darzeli eit, o ji sako, tai mamyte per ilgai cia buna, o as, tai gal kitur esme, o ji kazka susmurmejus po nosim, vos ko ne duris uztrenke. supykde tikrai, po pietu paklausiu kas ten yra su tom pabaisom, vaikas gi ne durnas, pasakyt jau gali kas yra
Aciu,Vikai pas mus labai panasi situacija kaip ir parase mamyte......zodiu tik pirmos dieneles bet jau verkiu kartu su vaiku kai reikia iseit is grupes ir palikt verkiancia...oj.....vakare kai nueiname pasimt ji linksma issimiegojusi,pavalgiusi(bent jau taip pasako auklytes)-atysi,nors maniskei tik2metai1menuo...