Smagu, kad vyras entuziastingai laukia kūdikio

Štai ir dar viena savaitėlė prabėgo...Mano pilvukui jau 31 savaitė!!! Iš tiesų, kuo toliau, tuo greičiau tos dienelės lekia. Atrodo, ką tik atsikėlei – o žiūrėk jau vakaras atėjo!

Vyras įsitikino, kad moku gaminti

Ir pati jau šiek tiek geriau jaučiuosi – ryt eisiu pas savo daktarę, truputį neramu, bet tikiuosi, viskas bus gerai!

Savaitėlė prabėgo panašiai kaip visos – mezgiau, skaičiau...stengiausi daugiau pailsėti, bet nelabai pavyko. Bet laiką praleidau turiningai. Kiekvieną dieną dariau vis naują patiekalą iš „Mamyčių klubo“ receptukų.

Ir žinokite, viskas labai gerai pavyko – man labai patinka gaminti ir vyras sotus. Kai neturėdavau laisvo laiko, vis galvodavau: jei tik būčiau šiek tiek laisvesnė, tai gaminčiau ir gaminčiau vis naujus receptukus. O dabar štai ir galiu tai daryti!!!

Vyras nelabai tikėjo, jog aš moku, o pasirodo, priešingai. Štai ir dabar, penktadieniui užsisakė, kad pagaminčiau jogurtinį tortą. Dar niekada neteko gaminti, bet, manau, pavyks...

Turime kelis vardelių variantus

Dar savaitėlės bėgyje mes su vyru pradėjome galvoti apie būsimos mergytės vardą! Iš visų įmanomų šaltinių susirašėme pačius gražiausius vardus – tuos, kurie mums labiausiai patinka. Ir po to iš jų dar išrinkome 6 vardus – jau pačius pačius.

Ir niekaip negalime iš jų išsirinkti – visi tokie gražūs, bet kaip dauguma sako – kai pamatai vaikelį, paaiškėja, vardas tinka arba ne. Geriau jau turėti daugiau variantų.

Vyras: kaip viskas bus, ar tau nebaisu?

Po šeštadieninės Mamyčių klubo laidelės vyras pradėjo diskutuoti su manime, į kokį būrelį leisime savo dukrytę. Manau, gal šiek tiek ankstoka apie tai dar galvoti, bet man vis tiek labai šaunu, kad jis jau pradeda apie tai galvoti.

Manau, kad tikrai verta šią laidelę žiūrėti ir tėveliams. Man tikrai labai keista, kad jis taip įdėmiai ir susikaupęs žiūri, o po to aptaria viską su manimi! Tikrai šaunu. Vakarais kai atsigulame, dar padiskutuojame. Štai sekmadienio vakarą jis manęs paklausė: „O tu įsivaizduoji, kaip mes auginsime vaikelį? Kaip viskas bus? Ar tau nebaisu?“

Aišku, aš jam sakau, kad yra šiek tiek nerimo, bet tai yra normalu, manau, visoms šeimoms taip būna. Mes susitvarkysime!

Savaitgalį vyro brolis atvažiavo su sūneliu (jam jau 4 mėnesiukai). Maniškis paėmė jį ant rankų, atsisuko į mane ir sako: „Įsivaizduoji, tuoj savo tokį klecką turėsime, kaip fainai“.

Tikrai tas laikas labai greit ateis...Ir matau, kad ne tik aš, bet ir vyras labai laukia ir tuo pačiu nerimauja. Tikrai malonu tokius pasikeitimus jame stebėti ir labai džiaugiuosi, kad jis su manimi šnekasi apie tai. Beveik nebūna nė vienos dienos, kad jis nepasakytų: „Kaip tu galvoji, kaip bus jei...? O kaip mes darysime tada ir tada...? Kai bus geras oras, mes pavasarį ir vasarą visur su savo leliuku važinėsime su vežimu...; eisime ten, darysim tą ir tą...“

Kartais man net keista, kai jis taip kalba, bet labai šaunu. Kad tik nedingtų tas jos noras ir toks entuziazmas.

Norėčiau paraginti visas būsimas mamytes kuo daugiau su tėveliais kalbėti apie būsimą vaikelį ir gyvenimą su juo, apie visus iškilusius klausimus laukimo metu. Manau, kad ir mamytėms yra daug lengviau, ir tėveliai daug sužino, išmoksta ir morališkai ruošiasi vaikučio atėjimui į šį pasaulį...

Būsima mamytė Eglė Jadeškienė