Vaikų ligoninės vaikų ligų gydytojas prof. habil. dr. Vytautas Usonis atsako į klausimus tėvams, ruošiantiems skiepyti ar jau paskiepijusiems vaiką.
Kas sudaro vakciną?
Vakcinų veiklioji medžiaga – gyvi susilpninti mikroorganizmai arba tam tikri mikroorganizmų fragmentai. Tai natūralios veikliosios medžiagos, kurios sužadina paskiepytojo imuninę sistemą.
Pačios savaime vakcinoje esančios medžiagos nėra toksiškos ar kitaip biologiškai aktyvios, todėl įskiepijus vakciną imuninei apsaugai susidaryti reikia tam tikro laiko (dažniausiai – apie mėnesį). Vakcinose yra labai nedaug konservuojamųjų ir stabilizavimui skirtų medžiagų, todėl jos nesukelia jokio biologinio poveikio paskiepytajam.
Kas vyksta paskiepyto vaiko organizme?
Įskiepytos vakcinos veikia vaiko imuninę sistemą. Gyvų ir negyvų vakcinų poveikis kiek skirtingas. Gyvosios vakcinos – iš sergančių lengvomis ligų formomis išskirti ir šiuolaikinėmis priemonėmis stabilizuoti natūralūs mikroorganizmai (dažniausiai – virusai).
Paskiepytojo organizme jie dauginasi ir sukelia infekcinį procesą. Paprasčiau tariant, įskiepijus gyvą vakciną, sukeliama labai lengva „liga“, kuri dažniausiai neturi klinikinių požymių. Virusai dauginasi tiek, kiek jiems leidžia paskiepyto vaiko imuninė sistema. Susidarius apsaugai, infekcija nuslopinama.
Įdomu, kad ši „lengvos ligos“ idėja yra labai sena: jau prieš 2-3 tūkstančius metų Rytų medicinoje buvo žinomi bandymai apsaugoti nuo raupų, įskiepijant sergančiojo labai lengva forma pūlinukų turinio.
Panašių bandymų būta ir vėliau Anglijoje ir kituose kraštuose, rengiant vadinamuosius „raudonukės vakarėlius“, kai pabūti su sergančiu raudonuke buvo sukviečiami aplinkinių sodybų vaikai. Šiuolaikinių vakcinų pranašumas – griežtai kontroliuojama vakcinų kokybė ir vakcininių mikroorganizmų saugumas.
Gyvosios vakcinos gali sukelti karščiavimą, o jautresniems vaikams – neryškių klinikinių simptomų, primenančių lengvą ligos formą.
Ką daryti, jei atsirado nepageidaujamų reiškinių?
Šiuolaikinės vakcinos yra labai saugios, tačiau negali nesukelti absoliučiai jokių reakcijų – juk jos turi sužadinti imuninį atsaką! Retais atvejais (iki 5% paskiepytųjų) reakcijos po skiepijimo gali būti kiek stipresnės. Gal tai atrodo paradoksalu, tačiau tokiems vaikams vakcina itin reikalinga, nes susidūrę su natūraliu, nesusilpnintu virusu, jie gali būti „kandidatai“ sirgti labai sunkiai.
Kiekvienam vaikui vakcinų poveikis gali kiek skirtis, todėl po paskiepijimo bent 3 dienas vaikams reikia daugiau dėmesio. Dažniausi reiškiniai – vietiniai: paraudimas, patinimas, jautrumas injekcijos vietoje. Šie nepageidaujami reiškiniai visiškai nepavojingi ir praeina be jokio gydymo. Skiepo vietos nereikia šildyti ar masažuoti.
Kartais paskiepyti vaikai sukarščiuoja. Karščiavimas yra normali imuninės sistemos reakcija. Labai aukšta temperatūra gali būti pavojinga, pavyzdžiui, sukelti traukulius. Kad šio pavojaus išvengtumėte, savo namuose turėkite vaiko amžių atitinkančių ir nepasibaigusio galiojimo laiko karštį mažinančių vaistų, pavyzdžiui, paracetamolio arba ibuprofeno. Karščiuojantiems vaikams negalima duoti varoti aspirino.
Jeigu vaikas patirtų neįprastų nepageidaujamų reiškinių po skiepijimo, prašytume apie juos pranešti Jūsų vaiką prižiūrinčiam gydytojui arba Vaikų ligoninės Vaikų konsultacijų poliklinikai.
Vaikų ligoninės informacija, www.vaikuligonine.lt
Turiu tris vaikucius ir ne vienam po skiepu nebuvo jokiu nepageidaujamu reakciju ,ta diena budavo siek tiek irzlus,bet daugiau nieko,net temperatura nepakildavo. 😀