Turbūt ne vienam yra tekę išgirsti, kad vienur ar kitur iš gyvenimo savo noru pasitraukė žmogus. Tokiais atvejais visada svarstau: na kas tokio galėjo atsitikti, kad savo noru nutrauktum gyvybę.
O štai visai neseniai pačiai teko susidurt su tokia situacija, kai teko įtikinėti nedaryti kvailystės. Jaučiausi bejėgė, neradau tinkamų žodžių, o svarbiausia - negalėjau būti šalia ir paduoti peties, kad išsiverktų. Paprasčiausiai apkabinti...
Kalbėtis teko virtualioj erdvėj, ir, neslėpsiu, ilgai. Pokalbis prasidėjo 21 valandą, o baigėsi 1 valandą nakties. Niekada nemaniau, kad taip sunku įtikint žmogų, pamatyti kažką gražaus, kai jam atrodo, jog visas pasaulis prieš jį.
Bandžiau įtikint paskambint artimiesiems, į jaunimo liniją, nueiti pas draugus... Deja... Kalbėtis norėjo tik su manim. Džiaugiuosi dėl to, kad kalbėjo nors su manim...
Kalbėjome daug ir apie viską, kol man į galvą toptelėjo viena frazė iš filmo "Vėjo nublokšti". Ji pažadėjo apie viską pagalvoti kitą dieną.
Atsigulus dar ilgai svarsčiau ir galvojau, ar viską padariau, kad neįvyktų nelaimė. Ir džiaugiausi, kad turiu patį didžiauią stimulą niekada nenuleisti rankų, neprarasti vilties, kad turiu savo vaikus.
Ir aš puikiai žinau ka tai reiškia.... Jau būdama 5metuku girdėjau artimo žmogaus žodžius "nusižudysiu, pasikarsiu ir t.t" ir tai įviko...Galbūt nenorėjo senelis, kad aš tai girdėčiau, bet aš girdėdavau viską. O nuo 10m iki 14 girdžiu vis tuos pačius žodžius iš kito asmens....bet laimei šiaip ne taip įkrėtėme jam proto.... Ir jau seniai begirdėjau šiuos grasinimus... Tad užjaučiu ir stiprybės jums 😉 Tikiuosi viskas bus gerai 🌷
Taip tokia realybė . . . puikiai žinau kokia tai situacija tokius žodžius "viskas nebegaliu daugiau, pasidarysiu galą ir . . ."esu girdėjus ne vieną kartą, nesinori sakyti iš ko net . . . siaubas kažkoks, bet tokia realybė . . . Tie žmonės jaučiasi vieniši, nesuprasti, galbūt kaltinami už tai, kokie jie ištiesų nėra, nori, kad juos pamatytų tokius kokie yra, o deja dažnai to greta esantys žmonės neįžvelgia . . . tie, kurie garsiai sako apie savo ketinimus, akivaizdžiai parodod, kad jiems būtinas artimųjų dėmesys, ir tikrai nevisada tai reiškia, kaip astonja rašė, kad taip nepadarys . . . pareiškimas toks signalas, kad to žmogaus negalima vieno palikti.
yra tekę ir man nuodėmklausiu būt. kai žmogui sunku, tai tikrai norisi padėt. bet kaip? gali tik dvasisškai palaikyt, nes jo bėdų vis tiek neišpręsi...
Gyvenime buna labai daug ivairiu situaciju,kai zmogus nebenori gyventi. Ir blogiausia tada,kai niekuo nebetiki....Gali itikineti toki zmogu bet kuo, jo galvoje nebuna sviesiu minciu.....Salia tokio zmogaus reikia buti,arba reikalingas spec.gydymas.....
aš sutinku su astat, ne kiekvienas pajėgus iškęsti nesėkmių virtinę, vienatvę. O dar kai jautiesi vienišas būdamas tarp žmonių, manau išvis sunku. Na nors tiek gerai, kad pavyko įtikint nedaryti kvailystės. Bet ir susimasčiau ar gyvendami tik savo gyvenimą nepamirštame šalia esančių, ar paklausiame kaip jie jaučiasi , kaip sekasi. Turiu prisipažinti, kad nevisada. Ir ko gero ne visada norim, o gal neturim laiko išklausyti
Astonja,nesutinku su tavo nuomone.Tiesiog jie nebemato išeities kitos,jiems gal trūksta jėgų pradėti kitaip galvot.Mes jų minčių niekada nesužinosim.Aš tai manau kad tokie žmonės paprasčiausiai silpni susidorot su bėdom ir mirtis jiems lengviausia išeitis.
Kažkurioje laidoje gerai buvo pasakyta: "tai mirtis ne tam, kuris nusižudo. Tai mirtis tiems, kurie lieka". Grynų gryniausia tiesa.
jolantux tikiuosi viskas baigesi gerai! oi nenoreciau pakliut i tokia padeti. atrodo nerasciau zodziu!
Tokie zmones kurie nusprendzia pasitraukti is gyvenimo yra tikri savanaudziai, jie palieka daugeli artimuju skausme ir nezinomybej. Tie kurie dar skambina i linijas ir grasina kad nusizudys tikrai taip nepadaro, jiems tik demesio tereikia ir tiek,o kurie tikrai tam pasiryzta, tai be jokiu zodziu taip padaro. Mano vienas draugas ir taip pasitrauke is gyvenimo, nepalikdamas jokio paaiskinimo 😥