Nelengva Simonos istorija ir begalinis ryžtas maitinti kūdikį savo pienuku.
Mama Simona:
Visą nėštumo lakotarpį jaučiausi puikiai, tačiau krūtys nė kiek nepadidėjo, jos iki paskutinės minutės liko tokios kokios ir buvo prieš pastojimą, priešpienis nebėgo. Pagimdžiau balandžio 18 d. Ligoninėj pradėjau maitinti kūdikį krūtimi, tačiau nei pienas, nei priešpienis nebėgo. Ligoninės personalas maigė mano krūtis, kartais vienas kitą priešpienio lašelį pavykdavo išspausti.
Pasak gydytojų, reikia duoti krūtį kūdikiui kuo dažniau ir pienas turi atsiras 3-4 parą po gimdymo. Taigi, jau pirmą dieną aš kūdikiui nuolat duodavau krūtį. Kadangi mano speneliai yra kone įdubę ir nebuvo tinkamo čiulptuko vaikui apžioti krūtį, nors ir kaip stengdavosi kūdikis, dėl šios priežasties jis jos nepaimdavo, tad nuo pirmos dienos pradėjau naudoti antspenius.
Pirmosiomis dienomis kūdikis antspenius toleravo, imdavo krūtį noriai, tačiau visą valandą žindęs imdavo rėkti, kratytis, o galiausiai ligoninės personalui jam davus mišinėlį jis nurimdavo ir užmigdavo, jam pabudus viskas vėl vykdavo nuo pradžių...
Be to kūdikiui žindant matydavosi, kad anspeniai tušti, tačiau vyliausi, kad 3-4 dieną pienas atsiras ir viskas susitvarkys. Laikas bėgo, o situacija nesikeitė, kūdikis visą valandą žindęs krūtį rėkdavo, ir iš kart po to suvalgydavo 60 ml pieno mišinio, vėliau vis daugiau ir daugiau. Žindymo metu ištraukus krūtį iš kūdikio burnytės antspeniuose matydavosi vienas kitas lašelis pieno, o kartais jie būdavo visiškai tušti.
Aš pati gėriau daug skysčių, Hipp arbatą laktacijai pagerinti, tačiau krūtys nedidėjo, netvinko. 5 dieną pientraukiu pabandžiau nutraukti pieną. Rezultatas buvo 5 ml iš abiejų krūtų. Galų gale kūdikis pamatė, kad valgyti iš buteliuko yra daug paprasčiau ir krūtį pradėjo imti nenoriai, po 1-2 min. rėkdavo, kratydavosi.
Šiai dienai aš pieną pientraukiu nutraukiu maždaug kas 3-4 val. ir duodu kūdikui. Pieną nutraukiu iš abiejų krūtų po 2 kartus (t.y. dešinė, kairė, dešinė, kairė), rezultatas ir šiai dienai nepakito 3-5 ml. Mano akušerė sako, kad aš iš tų moterų, kurių organizmas negamina pieno. Ką patartumėt jūs?
Konsultuoja žindymo skatinimo veikla užsiimančios organizacijos „Pradžių pradžia“ konsultantė, mama Justina:
Miela mamyte Simona,
žaviuosi Jūsų atkaklumu ir sąmoningumu, nes tik dėl Jūsų pastangų vaikelis vis dar gauna po keletą mililitrų tokio brangaus mamos pieno. Tad pasitelkę Jūsų valią ir mūsų žinias, pabandykime pagausinti pienelio nuo kelių mililitrų iki keliolikos, o gal net keliasdešimt.
Literatūroje apie žindymą rašoma, kad besilaukiančios mamos krūtys keičiasi, papilnėja, jeigu taip nevyksta, mama GALI (BET NEBŪTINAI) neturėti pieno. Tačiau tikrai žinome mamų, kurių krūtys išoriškai nesikeitė, o pieno jos turėjo pakankamai. Krūtų tvinkimas po gimdymo gali būti nepastebimas, jei nuo pat gimimo vaikelis dažnai maitinamas.
Priešpienio ar pieno ligoninėj gali ir nepavykti išspausti, dar daugiau - yra mamų, kurios taip ir nemato savo pieno, jis niekada nebėga, nes jų žemas hormono oksitocino, sukeliančio pieno bėgimą, lygis. Tačiau ir šios mamos savo vaikus sėkmingai žindo.
Krūtį su įdubusiais ar plokščiais speneliais kūdikiui sunkiau apžioti nei su atsikišusiais, bet jis ilgainiui prisitaiko, tad gali tik ilgiau užtrukti. Yra pastebėta, kad daugumai mamų plokšti ar įtraukti speneliai tiesiog "atsikiša", kai jos pradeda žinyti.
Mamai gali tenkti šiek tiek suformuoti spenelius juo patraukiant pirštais, pientraukiu a iš nupjauto švirkšto pagamintu savadarbiu pientraukiu, palaikant po keliolika sekundžių ir atleidžiant. Kai kurioms mamoms pačioje pradžioje padeda antspeniai.
Tačiau jie turi blogybę - su jais per mažai stimuliuojamos krūtys, taigi jose mažiau gaminasi pieno. O vaikas vėliau gali nebenorėti imti krūties be antspenio.
Geriausia, jei padeda patyrusi žindymo konsultantė.
Jums geriausia būtų, kad krūtyje esantį pieną trauktų kūdikis savo burnyte. Šiuo metu ji jau padidėjusi, burnos raumenukai stipresni, ir vaikeliui bus lengviau apžioti ir ištraukti spenelį.
Sėkmės.
www.pradzia.org/zindymas-knyga
