Patys gražiausi mūsų vaikystės prisiminimai susiję su seneliais. Žmonės, vaikystėje su jais nebendravę, jaučia tuštumą. Kodėl seneliai, ypač močiutės, tokie svarbūs? Į šį klausimą mėgina atsakyti psichologė Edita Čekuolienė.
„Seneliai negaili saldainių, pas senelius galioja visai kitokios porcijos ledų, traškučių ir kitokių skanėstų, - senelių privalumus anūkų akimis vardino lektorė. - Seneliai atskleidžia daug tėvų vaikystės paslapčių, o tada paaiškėja, kad tėtis su mama taip pat krėtė įvairiausias išdaigas ir karstėsi po medžius. Tai sužinojus, vaiko gyvenimas tampa daug lengvesnis. Seneliai turi daug daugiau kantrybės ir laiko“.
Vasarą vaikai dažniausiai veržiasi atostogauti pas mamos mamą. Pas tėvo mamą – ne. Mamos mama apdovanojama švelniausiais epitetais, o tėvo mamai dažniausiai lieka tik „kitos močiutės“ apibūdinimas. Pasak E. Čekuolienės, fakto, kad motinos labiau globoja dukrų vaikus, priežastis slypi žmonijos evoliucijoje. Sūnaus motinai visada kirba mintis, ar marti nepagimdė „gegužiuko“, todėl ji visų pirma investuoja į tuos palikuonis, dėl kurių nėra abejonių. Ir lietuvių tautosakoje marčiai tenka podukros dalia.
Psichologė įsitikinusi, kad moterys, kurios paskutinįjį gyvenimo trečdalį nebegyvena nėštumais, gimdymais, pačių pagimdytų kūdikių priežiūros sunkumais, sugeba užtikrinti savo vaikų šeimos gerovę. „Senelės rūpesčiu išgyvenama sunkiausiomis sąlygomis, net kai trūksta vandens, - sako E. Čekuolienė. - Visai kitoks senelio vaidmuo – menkas“. Ir nors, anot lektorės, šiuolaikinėse šeimose senelių įtaka gimstamumui sumenko, jų svarba niekur nedingo. Mamos motina kaip buvo prieš šimtmečius taip ir liko svarbiausia (daugiausiai dovanų dovanoja, praleidžia su anūkais daugiausiai laiko, dažniausiai įsivaikina, kai miršta mama).
Editos Čekuolienės patarimai seneliams:
- Prieš prisiimant trumpalaikę pareigą prižiūrėti anūkus, svarbu su tėvais aptarti taisykles. Jei anūkai pas senelius lieka visą vasarą, sutarkite tik dėl ilgalaikių dalykų, pavyzdžiui, kas vaikams gali sukelti alergiją. Visais kitais atvejais pasilikite laisvę spręsti, kiek saldumynų anūkai gali valgyti, ar gali lakstyti basi ir purvini ir pan.. „Juk močiutės su anūkais praleidžia tik keliasdešimt dienų per metus, kai tėvai – kelis šimtus, - pabrėžia psichologė. - Tad tėvų auklėjimo kanonų seneliai tikrai nesugriaus.“
- Tėvo motinai reikėtų atsisakyti ambicingumo, noro konkuruoti su mamos motina. Vaikas neprivalo jūsų vadinti „mama“, „motule“, tai evoliuciškai jums nepriklauso.
- Seneliais ir močiutėmis dabar vadiname vidutinio amžiaus žmonės. Dažnai jie nespeja pasiruošti anūko gimimui. Ir puola į kraštutinumus. Motina ima brautis į dukros teritoriją; visažinė močiutė užmiršta, kad turi tik patariamąjį, o ne lemiamą balsą.
- Kitas kraštutinumas – seneliai apskritai atsisako auginti anūkus, nes mano, kad savo pareigą jau atliko. Anot E. Čekuolienės, nė vienu atveju nėra gerai, gerai – saikas.
- Toli gyvenantys seneliai turi pažinti savo anūkus. Tačiau be tėvų pastangų seneliams ir anūkams suartėti nepavyks. Kad ir koks būtų bendravimas, jis anūkams labai svarbus. Pokalbiai telefonu, video įrašai – svarbu, kad tėvai neužmirštų jų perduoti seneliams. Ir seneliai gali įrašyti anūkams pasaką, lopšinę. Tai padeda suartėti.
- Kepkite blynus anūkams, kaip kepėte savo vaikams – kad ir anūkai turėtų, ką prisiminti, kad blynų kvapas būtų susijęs su jų vaikyste.
Tėvams psichologė pataria apie visus nesutarimus su seneliais pasikalbėti ramiai, be kaltinimų ir priekaištų. „Nesvarbu dėl ko ginčijatės, tiesiog pasakykite vaikų seneliams, kad tai jus žeidžia ir neatitinka jūsų lūkesčių“, - patarimų negailėjo E. Čekuolienė.
