Ši diena man begalo ilga ir sekinanti. Kėlėmės naujuoju laiku ketvirtą valandą ryto. Jau nuo pirmosios minutės sūnus reikalavo imti ant rankų. Taip teko praleisti visą dieną. Ma-a to tai dar kibosi į plaukus ropštėsi aukštyn ant galvos jau buvo visaip blogai nei gulėt nei sėdėt nei kaip kitaip negalėjau. Tik stovėt iškėlus jį viršun. Užtat per dieną išryškėjo žodeliai Dzi, Dze, Aah, Amh. Juos kartojo nuolat. Viskas buvo blogai. Tik kas ne taip iškart ašarų pakalnės. Tik kelias minutes leidosi padedamas ant žemės jas ir įamžinau fotoaparatu. Net ir maudytis ėjom be didelio malonumo, kurį jaučiam kas kart. Tik įsižaidus vandenyje pagerėjo nuotaika. Štai mūsų įtariamai ketverių dantukų dygimo diena.
Mes ilgai kankinamės. Paauga sustoja. Ir viskas vėl iš naujo.
Ar tik nebūsiu prikarksėjusi apie zirziantį dantų dygimo pranešimą? 😀 Kiek pamenu, pas mus kaip tik ir buvo 7-8 mėn. dantys dygo kaip grybai po lietaus: trys dienos zirzimo, viena atsigavimo ir vėl. Žodžiu stiprybės, greit praeis! 😉