Rugsėjo 7 dienos vakarą mergytės pasiimti atėjau kartu su vyru. Iš pradžių noselę įkišusi žiūrėjau, ką mergina veikė. Ooo...statė kaladėles kartu su auklyte.
Bet pamačiusi mus, staigiu judesiu sviedė viską žemyn ir bėgte su trykštančiomis ašaromis pas mus.
Atsisveikinant, optimistiškai nuteikė auklytės žodžiai: "Jūs negalvokite, kad vaiką palikę klykiantį, jis visą dieną ir verkia. Anaiptol. Augustė greitai nurimsta. Tai mielai žaidžia, miega, valgo. Šiokie tokie nepasitenkinimai atsiranda po pietų, kai pradeda lankytis kitų vaikų mamytės“.
Valio. Išėjome patenkinti.
Rugsėjo 10 diena – nuostabus rytas
Apie ši rytą nieko daugiau neturiu, ką pasakyti, tik tiek, kad buvo nuostabus. Mergytė kėlėsi be ašarų, noriai prausėsi, rengėsi, sugundyta nupirktais naujais plaukų sagtukais, leidosi šukuoti plaukučius. Tik negalėjome perkalbėti, kad autusi naujus batukus, o ne senus. Tai leidau eiti kaip nori, tik lai neverkia.
Dukrytę išvedė tėvelis. Labai lauktas jo skambutis ir žodžiai: "Mergytė visa kelią nė trupučio neverkė. Leido apmauti tapkutes. Beje, buvo ir kitų mamyčių, tai jos stebėjosi, kaip mūsų vaikas neverkia. Juokėsi, kuo galėjau užvalgydinti vaiką, kad taip noriai atėjo į darželį. Tai šį kartą verkė jau kitas vaikas. O mūsų tik atsisveikinant parodė nepatenkintą mimiką, bet be jokių ašarų įsikibo auklytei į ranką ir nuėjo“.
Net pati stebiuosi, kaip čia iš niekur nieko vaikas pasikeitė. Jei ir rytojus toks bus, vadinasi mano mergytei gerai truputį padaryti pertraukėlę susivokti, nusiraminti ir susigyventi su naujovėmis.
Dekui. Laikau kumstuku uz savo mergyte ryt ..kad tik eitu be asaru ... Nes baisiai skaudu palikti savo verkianti vaikuti ☹
Kaip smagu skaityti. Šaunuolė mergytė. 🌷 Kažkada patys išgyvenom sunkų adaptacijos periodą, todėl suprantu visas su tuo susiduriančias. Sėkmės jums ir toliau 🌷