Artėjant 7-9 mėnesiams mažylis ima norėti ropoti. Pirmasis to požymis - atsistoja „keturiomis“, siūbuoja pirmyn atgal.
Ropojimas – sudėtingas procesas, juk vaikas turi išmokti koordinuoti rankų ir kojų judesius, turi pajusti mažyčių rankų, pečių jėgą ir turi išlaikyti savo svorį. Vaikas turi įsisavinti šiuos įgūdžius, o kol to neatsitiko, galime stebėti štai ką.
Aktyvus ropotojas
Taisyklingas ropojimas – kai vaiko tiesi nugara: dešinė ranka, kairė ranka, dešinė koja, kairė koja. Tokie simetriški judesiai puikiai lavina vaikučio kūną ir parengia tolimesniam gyvenimui.
Šiame procese svarbu, kad delniukai būtų atremti simetriškai, tokiu būdu stiprėja stuburas, kuris vėliau leis mažyliu tvirtai ir tiesiai sėdėti.
Mažasis partizanas
„Partizaniška“ poza vadinama todėl, jog mažylis ne ropoja, o tarsi šliaužia, neatkeldamas pilvuko nuo grindų. Dažniausiai tai mažylis atlieka su viena tiesia ir viena sulenkta koja.
Idealu, jei vaikutis šliaužia, sulenkdamas abi kojas paeiliui, bet dažniausiai būna, kad viena alkūnė sulenkta, o koja ištesta, o rezultatas toks – vienas mažylio klubas įsitempęs, kitas atsipalaidavęs.
Jeigu mažylis šliaužia kaip partizanas, tėveliams užduotis – sukurkite jam kliūčių, kurias mažyliui reikės įveikti, tad jis turės atsikelti nuo grindų. Deja, ši poza nesustiprina pečių srities. Jei šis etapas užtrunka tris mėnesius, ropojimas keturiomis bus praleistas.
Žiūrėk, aš sūpuosi
Ekspertai mano, kad vaikučiai supasi tada, kai nieko kito nemoka, t.y. jie turi daug energijos, kurią reikia išnaudoti. Jei jis tik supasi, rodo, kad jam nepavyksta pasikelti keturiomis, turbūt dėl to, kad neišsilaiko ant rankyčių pasirėmęs. Mes galime leisti mažyliui suptis ant grindų, tačiau jam reikia įsisavinti ir kitus įgūdžius, nes šis judėjimo būdas nestiprina raumenų.
"Krabai" ir kiti stebuklai
Jeigu vaikutis juda nesimetriškai kaip krabas arba šonu, tai reiškia, kad viena jo kūno pusė silpnesnė, todėl jis neropoja, o tiesiog perkelia kūną iš taško A į tašką B. Jei tai užsitęsia, patariama kreiptis į specialistus, nes mažylis turi šliaužti kaire-dešine ranka, ir dešine-kaire koja.
Ropoti? Ne, aš geriau eisiu!
Daugelis tėvų sako: „mano mažylis neropojo, jis iškart ėmė vaikščioti“. Taip pasitaiko, bet jei vaikas neropojo, vadinasi, jis buvo dažnai pastatomas, dažniau nešiojamas ant rankų vertikaliai ir jam nieko nereikėjo daug daryti pačiam.
Taip pat mažyliai praleidžia šį etapą ir dėl to, nes fiziškai nesugeba atsistoti ant keturių, vietoj to jie geriau stojasi ir prisilaiko atramos. O mes džiaugiamės – žiūrėk, mano vaikutis jau stovi, nors tai reiškia, kad metas kreiptis į kineziterapeutą.
Praleistas ropojimo etapas silpnina vaikučio nugarą, vadinasi, pirmųjų žingsnelių pradžioje toks mažylis dažnai griuvinės, nes jam bus sunku išlaikyti pusiausvyrą. Todėl būtina stiprinti pečius, kad visas mažylio raumenynas galėtų išlaikyti galvą ir stuburą, kai jis stovės ar sėdės.
Naujų įgūdžių įsisavinimas – didžiulis darbas vaikučio vystymosi procese, o mūsų, tėvų, užduotis – jį palaikti, o ne versti daryti tai, ko jis pagal savo amžių dar nepasiruošęs atlikti.
