Renku pramogas vaikams pagal jų pomėgius

Nėra formulės, kuri paskaičiuotų kada kur geriausia  nuvykti su vaikais. Jei važiuojame, einame pro šalį dažniausiai visos šeimos stabteli net negalvodamos ar mano vaikas tam ne per mažas pažiūrėti/paklausyti/patyrinėti koncerto, vaidinimo, mugės, pasirodymo. Visai kas kita kai šeima kažkokiame renginyje nori apsilankyti specialiai.  Tuomet galima kliautis renginio organizatorių rekomenduojamu amžiaus cenzu arba atkreipti dėmesį į savo vaiko pomėgius.

Augdami vaikai dėl vienokių ar kitokių priežasčių susiformuoja sau mėgiamus personažus, labiau patinkančias žaidimų temas.  Mano penkiametis pamišęs dėl riterių, pasaulio gelbėtojų herojų, patinka ir tradicinės senos geros pasakėlės: Pirštinė, Gaidelis ir katinėlis, Ropė ir pan. 

Internetinėje paieškoje vedžiau žodžius: inscenizacija, riteriai. Taigi tapo tradicija žiemą mes keliaujame į Rumšiškes, vasarą – į Hanzą dienas Kauno Senamiestyje.

Kasmet Rumšiškėse organizuojamos kautynių inscenizacijos. Inscenizacijos dalyviai traukia per kaimus, miškus, pievas, ginasi nuo priešų, šturmuoja miestelį. Unikalūs ir ginklai, ir uniformos, karių būklė. Mažajam riteriui ir mums, jo tėveliams tai tikrai įdomus renginys.

Hanza dienose irgi galima susipažinti su ginkluotėmis, pasimatuoti, pačiupinėti. Šis renginys kaip ir Rumšiškėse vyksta gamtoje, todėl nekyla bėdų bent jau dėl vežimėlio pravažumo.

Na o vaikiškų pasakų herojai atgimę lėlėse kviečia į savo teatriukus. Kaune žinau du: Kauno Valstybinis Lėlių teatras ir Nykštuko lėlių teatras įsikūręs Ryšių kiemelyje. Abejuose bilietų kainos „nesikandžioja“. Valstybinis teatras kuria  tikro teatro įspūdi:  eilės prie drabužinės, bilietų kasos, jų tikrinimas, scenos užuolaidos.  Pirmą kartą į lėlių teatrą vykome kai sūnui buvo  ~2 metus. Nykštuko teatriukas kuria labai draugišką aplinką vaikams, siekia parodyti individualų dėmesį kiekvienam savo lankytojui, bilietus paduoda kiekvienas vaikutis, o ne tėveliai už jį. Kol prasidės spektaklis vaikai laukdami gali piešti. Yra paaukštinimai, todėl kiekvienas mažylis gali matyti.  Labai graži tradicija – vaikai gali dovanoti gėles patikusiai lėlei. Renginio trukmė su pasisveikinimu, atsisveikinimu trunka apie valandą.  Pirmą kartą šiame teatriukyje Hubertas apsilankė 13 mėn. Tą patį spektaklį žiūrėjo brolis, kuriam 5 metai. Markas jau puikiai suprato turinį, juokelius, aplinką kurioje yra. Hubertas tiesiog viską tyrinėjo, stebėjo vaikus, ūbavimais ir pirštukų rodymu reagavo į pasikeitimus scenoje, plojo ir kraipė galvą skambant muzikai.

Į kino teatrą su Hubertu neskubėsiu. O penkiamečiui tai labai įdomi pramoga. Ar vaikas tam jau pasiruošęs eksperimentuoti galima per akcijų dienas. Kiną aš taip pat renku atsižvelgdama į vaiko pomėgius. Markas Ratų filme neišsėdėtų, o Ledo šalis, Sniego karalienė 2, žinojau, kad tikrai patiks (karalystės, riteriai, kova ir didvyriai). Pirmą kartą einant į kiną internete pažiūrėjome rodomų filmų vaikams anonsus, leidau vaikui pačiam išsirinkti, kuris patiko labiausiai, į tą ir ėjome.

Mano vaikai pirmą kartą muziejuose apsilankė ne Lietuvoje: lietė, čiupinėjo, lakstė, išbandė, tyrinėjo. Hubertas iki metukų laiko pabuvojo gamtos muziejuje ir policijos muziejuje.

Gamtos muziejuje yra didžiulis tikro katino tikras kambarys, su virtuvėle ir baldais. Katinėlis saugo vaikų išaugtus "soskiukus". Kaip šie patenka pas katinėlį - labai įdomus procesas. "Soskiukas" įmetamas pro angą į medinį vežimėlį, iš karto įsijungia visi mechanizmai ir vežimėlis bėgiais važiuoja, kol krovinys išverčiamas. Per vamzdį į katino kambarį įrieda dar vienas "soskiukas".

Tikrai nesijautė, kad vaikas lankytis muziejuje per mažo amžiaus. Kad laukiami muziejuje vaikai, geriausiai įrodo  vežimėlių jūra muziejaus prieigose.  Lietuvoje sąlyginai panašų vaizdą kol kas mačiau tik Žaislų muziejuje Vilniuje, todėl tai buvo pirmasis muziejus Lietuvoje kuriame taip pat lankėsi dar metukų neturintis mažylis.

Muziejaus aplinka pritaikyta važiuoti su vežimėliu, yra pervystymo patalpa, sąlygos pamaitinti. Stalčiai, kuriuose eksponatai atsidarinėja ypač saugiai, mažylis niekada neprisivers pirštų. Šiame muziejuje mes išbuvome ilgiau nei 3 valandas, žaidžiau ir aš, ir mano vaikai.

Gerų atsiliepimų girdėjau apie Pinigų, Energetikos muziejus, bet į juos kol kas neskubėsiu. Ikimokyklinukams  smagu ir paprasti pasižmonėjimai miške, mieste, parke, nemokamuose miesto renginiuose. Teatro kultūrą ugdyti ir akiratį plėsti geriausia lėlių teatruose, vaidybiniuose spektakliukuose vaikams. Priešingai nei kine, čia susijungia turinys, kostiumų dailė, dekoracijos, kultūringesnė teatrinė aplinka ir muzika. Būtent dėl to jau su mažyliu ir keliaujame į teatriukus.