Rasos dukrytei – pirmas mėnuo!

Apie savo nėštumą, mintis, kurios užplūsdavo nėštumo pabaigoje, apie gimdymą jau rašiau Mamyčių klubo puslapiuose. Dabar šiek tiek apie mūsų kūdikėlį.

Mūsų dukrytė gimė lapkričio 8 dieną. Svoris – 3080 kg, o ūgis – 51 cm. Labai džiaugiamės savo stebuklėliu. Gimdyme dalyvavo vyras, o po kelių valandų naująją savo giminaitę aplankyti atvyko sesutė, seneliai ir dėdė su šeima. Kai grįžome namolio, mūsų laukė dar didesnis siurprizas – namai skendėjo balionų puokštėse.

{pic:1}

Dukrytė buvo labai laukiama, tad jos gimtadienius šventėme kiekvieną savaitę.

Palyginus su pirmojo vaikelio auginimu, naująją šeimos narę auginti žymiai lengviau. Gal todėl, kad labai padeda vyras ir dukrytė, o gal ir dėl to, kad patirties daugiau.

Kaip mums sekėsi pirmąjį mėnesį?

Buvo visko: ir džiaugsmo, ir ašarų. Kartais verkdavo nežinia dėl ko. Pirmomis dienomis labai sunku suprasti, ko vaikui reikia. Galėtum galvoti, gal pilvelį skauda ar pučia, gal mamytė netikusį maistelį suvalgė (pvz., kopūstų sriubą ar pan.).

Tačiau maistą valgiau kiek įmanoma kokybiškesnį ir šviežesnį – daug ką parsivežame iš kaimo, kuriame visi produktai ekologiški. Kadangi kito paaiškinimo nebuvo, tad nusprendėme, kad pilvuką skaudėti gali tik pagal mėnulio fazę.

Buvo ir taip, kad mergytė nemiegojo beveik parą. Nusnaudžia 2-3 minutes ir vėl akys plačios. Nešiojome pakaitomis su vyru. Bet po tokio kantrybės išmėginimo, kai „smigo“, tai išmiegojo net 8 valandas.

Mūsų dukrytei labai nepatiko maudynės. Maudant pirmąkart vandenį pašildėme iki knygoje nurodytos temperatūros – 37.0, nors vanduo man atrodė šaltokas. Kitąkart nutarėme nesinaudoti knyginėmis instrukcijomis ir keliais laipsniais vandens temperatūrą padidinome. Dukrytė išbuvo neverkusi net 2 minutes.

Sunkiai man sekėsi ir paguldyti dukrytę ant pilvo – vis užriesdavo kojytes.

Nuo trečios savaitės pradėjome gerti vitaminą D, apie kurį Mamyčių klubas jau rašė.

Ko dar išmoko? O gi nuo šono persiverst ant nugaros.

Turbūt visoms mamytėms teko stebėti pirmąsias vaikučio mimikas. O ypač juokinga, kai pirmąkart nusičiaudi ar ima žagsėti. Ar kai vaikelis netyčia paliečia save rankutėmis. Jam tai viskas nežinoma ir įdomu.

{pic:2}

Kiekvieną savaitę mus lankė seselė, o po mėnesio atėjo laikas ir pačioms pasirodyti gydytojai. Vizitas nenudžiugino – mergytė nepriaugo svorio. Paskutinę mėnesio savaitę dukrytė vėmė, viduriavo, daug atpylinėjo, tad svoris ir nukrito. Tokia buvo mano nuomonė.

Tačiau gydytoja manė kitaip. Mano ausyse ir dabar tebeskamba jos keliskart ištarta frazė: „Jūs neturite pieno, maitinkite mišinukais“. Tai buvo lyg baisiausias nuosprendis, kuris mane labai sukrėtė. Ką daryt? Apie tai, ką dariau, papasakosiu kito mėnesio apžvalgoje.

Taigi, pirmasis mėnuo būtų baigęsis labai nelinksmai, jei ne dukrytės šypsena, kurią man įteikė rytinio mudviejų pokalbio metu dieną prieš mėnesio sukaktuves.

Rasa Vilimienė (vilira)