Gydytoja ramino – sunkiausios yra pirmosios savaitės, vėliau turėtų pagerėti. Praėjo pirmosios savaitės, praėjo ir keli mėnesiai, o man negerėjo...
Spalio 30 diena
Šįryt truputį papykino, bet pavyko išvengt nemalonios procedūros – vėmimo. Labai džiaugiuosi, kad šią savaitę labai ramiai gyvenu, vis pavyksta to išvengt. Nėštumo toksikozė nepalieka manęs iki pat pabaigos.
Vis laukiau, kad greičiau praeitų pirmosios savaitės, laukiau, kada jau galėsiu ramiai gyventi, galėsiu viską valgyti. Gydytoja ramino – sunkiausios yra pirmosios savaitės, vėliau turėtų pagerėti. Praėjo pirmosios savaitės, praėjo ir keli mėnesiai, o man negerėjo...
Pradžioje išvis nieko negalėdavau valgyti: ką suvalgau, tą ir išvemiu. Teko kelis kartus ir ligoninėje pagulėt. Atstato organizmą, prileidžia skysčių ir namo, nes vaistų nuo toksikozės nėra.
Išbandžiau viską: ryte tik atsikėlus gėriau parūgštintą vandenį (su citrina), išbandžiau visokių rūšių džiūvėsėlius, bandžiau valgyti labai mažomis porcijomis ir ataušusį maistą, valgiau visokiomis padėtimis: ir gulomis, ir stovėdama, išbandžiau imbierą (ir tabletes, ir saldainiukus). Žodžiu, išbandžiau viską, ką tik galima, ką patarė gydytojai, ką patarė kaimynės. Niekas nepadėjo.
Po truputį pradėjau stebėti savo organizmą ir išsiaiškinau ką galiu valgyt. Po nedaug, bet GALIU! Šalia mūsų esančioje parduotuvėje išbandžiau beveik visus maisto produktus. Ir vis stebėjau, kas darosi su mano organizmu, kas tinka, o ko reikia iškart atsisakyti.
Todėl ir dabar stengiuosi valgyt tik tai, ką galiu. O galiu ne taip jau ir daug. Viso nėštumo metu galėjau ir galiu valgyt šiuos produktus: citrina, melionas, mėsa, žuvis, salotų lapai, rūgštynės, obuoliai, žemuogės, grybai, kepenėlės, kompotas iš braškių, mėlynių, spanguolių ir obuolių.
{pic:1}
{pic:2}
Jokių kitų produktų vartoti negaliu, nes iškart supykina ir vemiu. Mėsą galiu tik labai šviežią, kurią pati pasigaminu. O žuvį sugauna vyras arba tėtis, nes iš parduotuvės netinka. O citrinų kiek suvalgiau, tai net nesuskaičiuočiau. Sakoma, kad citrusinių vaisių reiktų vartoti kuo mažiau. Bet kai nieko negali, tai valgai bent jau juos.
Iš visos širdies linkiu visoms besilaukiančioms nepatirti toksikozės „malonumų“.
Nėštukė Rasa (vilira)
P.S. Ir Jūs, mielos nėštukės ar jau leliukus auginančios mamytės, galite vesti savo dienoraštį. Ačiū, Rasa, kad kasdien pasidalini savo išgyvenimais. Tikimės, tau bus viskas gerai. Laukiame ir kitų mamyčių blog'ų (nebūtinai reikia rašyti kasdien, jei nenorite).
Labai ačiū už gražius žodelius visoms, o būsimoms mamytėms linkiu išvengti nėštumo toksikozės
skaitau ir galvoju, kokia buvau laiminga, valgiau visko ko tik norejau ir nei karto per visa nestuma nevemiau.
Užjaučiu tave, bet ir džiugu, kad sugebėjai prisitaikyti prie nemalonumų ir truputį juos apeiti 😉
Tikiuos, kad vėliau galėsi valgyti ir kitokių maisto produktų, kad mažiukas tavo daugiau "paragautų"dar būdamas pilvukį ir ateity, kai gims ir pradės valgyti sočiau, kad nebertų jei nėra jutęs skonio . . .bet manau tavo racionas užtektinai pilnavertis, tad DIDELĖS sėkmės ir kantrybės 😉 🌷
uzjauciu tave Rasa
aciu dievui kad man taip nebuvo,vemiau isviso gal tik 3 kartus,pykino irgi nedaug,bet valgiau viska.Pamenu viena karta pasigaminau makaronus italiskai ir uzbarsciau ant virsaus gojaus surio ir mane iskart nuo to kvapo supykino nerealei ,bet atsisedau ir kuo skaniausei viska suvalgiau 😃
Kantrybes,visi pykinimai praeis,kai sulauksi savo dziaugsmelio😘
laikykis zinau kas tai per malonumas mene taip pat kankina toksikoze o jau 19 savaiteliu bet nieko taip nors isgyvensim 😀 stiprybes ir katrybes kovojan su toksikoze 😀
oi, zinau tai, stiprybes ir uzjauciu😀
Uoi užjaučiu tave.... Tikrai ne as... Laikykis 😉
laikykis ...užjaučiu -žinau ta nemalonuma...