Jau nuo pirmų savo sūnelio gyvenimo dienelių žinojau, kad labai stengsiuosi, jog sūnelis miegotų SAVO, tik jam paklotoje,su tokia didele meile suruoštoje lovytėje. Pirmomis savaitėmis pratinimasis prie lovytės buvo sunkus darbas tiek pačiam mažyliui tiek ir man. Po begalinių kėlimosi seansų nuraminti mažylį kildavo įvairiu minčių - tiesiog pasiduoti ir mažylį migdyti šalia savęs lovoje. Tačiau pamažu pamažu ir vėl bandydavome abu vis iš naujo.Šiandien mums jau 2 mėnesiai. Savo lovytėje sūnelis užmiega gan puikiai. Tiesa,kartais prirekia prieiti ne kartą ir ne du kai mažylis pabunda ir suverkia. Švelniai paglostau galvelę ir akelės vėl ima merktis. Vaikelis atsipalaiduoja,žinodamas, kad aš visuomet ateisiu vos tik jis pakvies. Įpatingų ritualų neturime, tačiau visuomet prieš miegą pabučiuoju sūnų ir paglostau jam galvytę, tyliai įjungiu muzikinę karuselę.Na o jei užmigti sekasi itin sunkiai, lovytės kraštuose pasodinu jam dovanotus žaisliukus. Sūnelis į juos užsižiūri ir užsnūsta "su kompanija".
Jei norite komentuoti, turite prisijungti