Pasak psichologės, asociacijos „Mentor Lietuva“ mentorystės programos koordinatorės Eglės Kuraitės, nuo pat pirmos savo gyvenimo dienos vaikas bando suprasti, koks yra pasaulis.
Jis tyrinėja aplinką griebdamas, ridendamas, mesdamas, dėdamas daiktus į burną. Mes tai vadiname žaidimu, o vaikams – tai rimta veikla, kuriai jie naudoja visus prieinamus įrankius.
8 savaičių kūdikis mokosi bendravimo ypatumų, kai „kalbasi“ su tėčiu – guguoja, tėtis jam atsako, šypsosi, kūdikis stebi tėčio atkartojamas išraiškas. Tai pirmieji žaidimai, kurių metu kūdikis jau pradeda mokytis, kad kalbama paeiliui, pradeda suprasti savo ir kitų emocijas.
18 mėnesių mažylis mokosi, ką reiškia aukštai–žemai, viršuje–apačioje, sunku–lengva, kai dūksta žaidimų aikštelėje. Vaikas jaučia savo kūną ir pradeda suprasti savo galimybes.
3 metų vaikas jau žaidžia vaidybinius žaidimus, kurie lavina fantaziją, skatina spręsti bendravimo problemas ir ugdo socialinius įgūdžius.
Žaidimas yra geriausias būdas tyrinėti
Albertas Einšteinas sakė, kad žaidimas yra geriausias būdas tyrinėti. Vaikai mokosi, kai jiems yra suteikiama ne per didelė atsakomybė už tai, ką daro, leidžiama daryti klaidų, savarankiškai priimti sprendimus ir pasirinkti. Svarbu gerbti vaiko savarankišką mokymąsi. Maži vaikai mokosi integruotu būdu, pavyzdžiui, matematika ir menai jiems negali būti atskirti – vaikas piešia debesėlius ir juos suskaičiuoja.
Vaikui būtina žaisti ir vienam, ir su kitais žmonėmis. Vienas statydamas pilį iš kaladėlių vaikas mokysis sukaupti dėmesį, dirbti savarankiškai, pasikliauti savimi. Tą patį žaidimą žaisdamas su kitais žmonėmis, vaikas mokysis dalytis, suprasti kitų jausmus, bendradarbiauti.
Žaisdami vaikai mokosi pažinti save, aplinką, kitus žmonės. Jie mokosi spręsti problemas, bendrauti, taip pat ugdosi kūrybingumą, vadovavimo ir „derybų“ įgūdžius. Vaikai išmoksta laikytis taisyklių, sulaukti savo eilės.
Žaidimas skatina ir įgūdžių, reikalingų mokantis skaityti, rašyti, skaičiuoti, raidą. Kalbiniai įgūdžiai gerėja žaidžiant žodinius žaidimus, pasakojant istorijas, bendraujant su kitais. Vaiko motorika lavinama, kai jis bėgioja, laipioja, šokinėja, mokosi paimti ir paleisti daiktus. Žaisdamas vaikas tyrinėja aplinką, supranta, kaip veikia tam tikros priemonės, suvokia pagrindinius fizikinius reiškinius (lengvumas, sunkumas, greitumas, lėtumas, žemės trauka ir kt.).
Žaidimas labai svarbus vaikams dar ir dėl to, kad įtraukia tėvus. Turbūt nieko nėra svarbesnio vaikui, nei laikas, praleistas žaidžiant su tėvais. Malonūs potyriai kuria malonią gyvenimo patirtį. Žaisdamas ir įsivaizduodamas vaikas gali įgyvendinti savo svajones, įveikti baimes, nemalonias patirtis. Žaidimas padeda vaikams suprasti aplinką ir išmokti joje veikti.
Patarimai, kaip padėti vaikui mokytis žaidimų:
Stebėkite: kiekvienas vaikas yra unikalus. Jūsų vaikas gali turėti ypatingų gebėjimų ar ypatingų poreikių. Bandykite nustatyti, kokie įgūdžiai vaikui svarbūs tam tikru raidos etapu, ko jam trūksta, kas įdomu, patinka. Tam tikrais raidos etapais vaikai yra itin imlūs tam tikroms užduotims.
Dalyvaukite: naudingiausias vaikui žaidimas yra tada, kai suaugusysis aktyviai dalyvauja ir žaidžia kartu su vaiku, o ne tik paduoda žaislus ir prižiūri.
Būkite kūrybingi: atraskite vaiką savyje. Trumpam pamirškite giežto(-os), kontroliuojančio(-os) tėvo / mamos vaidmenį. Žaiskite ir panaudokite žaislus kūrybiškai.
Linksminkitės: žaidimas turėtų būti smagus visiems, nekelti nerimo. Kai vaikas mato, kad ir jums malonu, jis nori žaisti vis labiau. Spontaniškumas ir smagumas žaidžiant leidžia atsipalaiduoti ir jums, ir vaikams. Šitaip kuriami jūsų bendri malonūs prisiminimai. Taip pat ir vaizduotė, kūrybingumas ir kiti įgūdžiai (rašymo, skaitymo, matematiniai, vaidybiniai) lavėja, kai sąlygos yra palankios – vaikas jaučiasi ramiai, saugiai, aplinka nekelia įtampos.
Suteikite pagalbą: leiskite vaikui vadovauti ir nuspręsti, ką ir kaip jūs žaisite. Žaiskite jo lygmeniu ir suteikite tik tiek pagalbos, kad jis galėtų toliau judėti savo tikslo link ir jį pats pasiekti. Galbūt jam reikia, kad kilstelėtumėte aukščiau, kur geriau matyti, o gal paskatinimo ieškant, kur gali derėti dėlionės detalė.
Suteikite galimybę priimti iššūkius: mokyti vaikus reikėtų pradėti nuo to, ką jie jau sugeba. Kai vaikas mokosi šliaužioti, galite daiktą patraukti šiek tiek toliau, kad jis pasistengęs pajustų judėjimo džiaugsmą ir savo galimybes. Kai vaikas pradeda žaisti įsivaizdavimo žaidimus, pasiūlykite, kad kaladėlės gali tapti garažu jo mašinoms. Žaisdami netikrinkite vaiko gebėjimų ir nereikalaukite iš vaiko to, ko jis dar negali.
Žaidimas yra geriausias pagrindas tolesniam mokymuisi. Ikimokyklinukams nereikalingas direktyvus raidžių, skaičių, piešimo mokymas. Vaikai yra labai smalsūs ir, jei aplinka yra palanki, dažniausiai jie patys išmoksta šių dalykų žaisdami ir tyrinėdami.
Aktyvus mokymas, kaip taisyklingai sakyti, rašyti, skaityti, gali mažyliui sukelti daug nerimo. Vaikas, bijodamas suklysti, ims vengti šių veiklų ir ateityje gali susidurti su mokymosi sunkumais. Jei norite, kad vaikui gerai sektųsi mokykloje, ankstyvoje vaikystėje jam būtina suteikti galimybę daug žaisti.
Apie žaidimus pagal vaiko vystymosi raidą - straipsnio tęsinyje rytoj.
Psichologė, asociacijos „Mentor Lietuva“ mentorystės programos koordinatorė Eglė Kuraitė
