Pasak psichologės Indrės Pajarskaitės, vaikai turi genialią savybę MYLĖTI savo tėvus ir pasiilgti, kad ir kur jie bebūtų.
Kai tėvų nebūna ilgesnį laiką ir kai jie grįžta namo, vaikai skirtingai tai pademonstruoja, jog pasiilgo. Vieni iškart puola apsikabinti ir bučiuoti, kiti apsiverkia, treti – nubėga, nusisuka, taip parodydami, kad „štai ir tu pakentėk be manęs, man irgi buvo sunku.
Kai vienas iš tėvų nemato vaikų ilgesnį laiką (kelis mėnesius ar ilgiau), tuomet vaiką užvaldo stipresni, intensyvesni jausmai.
Kaip turėtų elgtis su vaikais tėtis/mama grįžęs/-usi po ilgo išsiskyrimo?
Labai svarbu, kad vaikai turėtų kuo daugiau santykių su tėčiu/mama, net ir jiems nesant namie.
"Jei yra galimybė, kuo dažniau kalbėkitės su vaikais telefonu, matykitės skype pagalba ar kitomis priemonėmis palaikykite ryšį, tėtis ar mama turėtų kuo dažniau aplankyti vaikus. Labai svarbus, ne kiek laiko jūs praleidžiate su vaiku, bet KAIP", - patarė psichologė.
Pakvieskite dukrytę/sūnų kartu kažką įdomaus nuveikti – ne ką jūs, suaugusieji, suplanavote, bet ką vaikas pasiūlo, ką jis mėgsta – gal papiešti, prisiglausti, pasivaikščioti, gal kartu paskaityti knygelę, pasaką prieš miegą ar muzikos paklausyti.
"Ir kai po ilgo išsiskyrimo vaikas, rodos, prie jūsų „prilimpa“, neatsumkite jų ir nevarykite šalin, nors ir esate labai pavargę. Nes fizinis artumas ir kontaktas su tėvais vaikams padeda susigąžinti save, tą gerą jausmą būnant kartu", - pasakojo I.Pajarskaitė.
Ar esate ilgam palikę savo vaiką? O gal tėtis dirba už jūrų marių? Jei taip - kaip vaikai tai išgyvena?
