Iš mamos Aistės laiško redakcijai:
Auginu 9 metų dukrą, su ja visuomet sutardavome puikiai, tačiau jau kuris laikas (keli mėnesiai) ji pradėjo nebeklausyti manęs. Kartą, kai grįžo vėliau iš mokyklos, pamelavo, kad žaidė mokyklos kieme su drauge, o iš tiesų vėliau prisipažino, kad buvo su drauge jos namuose ir parduotuvėje.
Pamačiau iš akių, kad vaikas išsisukinėja. Kai klausiu, kodėl taip daro, sako, vis tiek manęs nebūtum leidus į svečius pas tą draugę. Mes daug kalbamės, einame kartu į spektaklius, filmus, žaidžiame stalo žaidimus, rodos, viskas gerai, bet jau kitą dieną, žiūrėk - ji vėl manipuliuoja - atsikalbinėja, kelia balsą, matau, kad mano autoritetas slysta iš rankų.
Kur mes, tėvai, darome klaidą auklėdami vaikus? Mūsų nuobaudos buvo tokios - jokių spektaklių, filmų, jokių į svečius ar su dviračiu į lauką. Padeda tik tam kartui. Kur to ribos, kai reikia griežčiau nubausti? Baiminuosi, kad neprarasčiau to ryšio su vaiku, kai ji bus paauglė, tuomet dar sunkiau bus susikalbėti.
Atsako psichologė Vika Aniulienė:
Aiste, atsakant į problemą, iškilo keli klausimai ir kelios mintys.
Pirmiausia, ar melas visada yra susijęs su ta viena mergaite? Ar dukra buvo teisi, jog nebūtumėte jos leidusi į svečius? Jums ta mergaitė nepatinka ar tiesiog dėl kitų priežasčių?
Kitas dalykas - iš tiesų Jūsų santykiai labai draugiški, tačiau turite nepamiršt, jog Jūs esate vedlys, ne draugė. Jūsų galioje yra priimti nepopuliarius sprendimus: drausti, neleisti ir bausti. Tai labai sunku padaryti, nes tarsi esat "geriausios draugės" bet tarp tėvų - vaikų santykių yra skirtumas tas, jog jūsų galioje koreguoti jų elgesį ir jūs prisiimate visišką atsakomybę už tai, koks medis išaugs iš šio daigelio.
Pasikalbėkite dar kartelį apie situaciją, buvo aiškiai pasakyta, jog mergaite suprato, jog elgiasi netinkamai, bet vis tiek taip pasielgė.
Galbūt raskit kompromisus: pvz. aš nenoriu, kad tu eitum į svečius, jei esi neparuošus namų darbų. Galbūt abi sutarkit taisykles: pvz. visada turiu žinoti, kur tu esi ir su kuo dėl tavo saugumo.
Priimkit visą kritiką sau ir išgirskite, kas sakoma, koreguokit savo elgesį, bet būkit nuosekli. Neiškelkit pernelyg didelių tikslų ir nenorėkit išmokyti delfino skraidyti. Galbūt Jūsų lūkesčiai neatitinka realybės?
Jei mergaitė kelia balsą, nekelkit savo balso atgal - priešingai, tyliau ir švelniau kalbėkit ir pasiklauskite, kodėl ji kalba garsiai (žmonės rėkia dėl to, jog jiems atrodo, jog jų niekas negirdi), pasiūlykit atsisėt dviese ir pasikalbėt, jei emocijos veržiasi pas abi - parašykite viena kitai laišką pradedant nuo savo minusų ir baigiant savo pliusais, tada kito minusus ir kito pliusus surašykit. Būtinai pabaikit pliusais.
Išsiaiškinkite, kas yra atsikalbinėjimas - kita nuomonė ar nepagarba? Aptarkit ir tai.
Vienais atvejais labai padeda blogo elgesio ignoravimas, kitais reikia įsikišt, bet čia jau nuo situacijos priklauso.
Jei nepadeda esamos bausmės, galvokit giliau. Bandykit: "tu man, aš tau". Pasakykit iš anksto, jog esate mama ir Jus privalo gerbti, o melas yra vienas iš labiausiai negarbingų dalykų, dėl to, jei mergaitė meluos jums, jūs meluosit jai. Pvz pažadėsit skanėstą ar išvyką ir pažado neįvykdysit, pažadėsit nupirkti mėgstamą daiktą ir to nepadarysit. Paklauskit, ar norėtų, kad su ja taip elgtųsi?
Padiskutuokit ta tema..
Sėkmės.
Psichologė Vika Aniulienė