Prisisvajojau.....

Viskas, kas vyksta mūsų gyvenime, turi prasmę ir neša gėrį. Išgyvenau man sunkų etapą, Oskarui nustatyta vidutinio lygio negalia dėl širdutės.

Mamos, auginančios tokius vaikus, mane supras gal kažkiek labiau, susitaikymas su vaiko liga kiekvienai būna savas, bet jį praeina visos. Kažkas neigia, kažkas verkia, kažkas tikisi stebuklo ar klausia dangaus už ką... man nebuvo nė vieno iš minėto. Aš negalvojau apie tai, galvojau tik apie operaciją, reabilitaciją ir kovojau.

Kovojau daug dėl ko, vežiau pas profesorius, įvairias klinikas, kovojau dėl daugiau tyrimų, išsamesnių atsakymų į mano klausymus. Nugalėjom. Ir tada gavau popieriuką, kur mano vaikas siunčiamas nustatyti negalios lygį.... dvejojau, bet viena pažįstama mamytė, su kuria gulėjome klinikoje paklausė, ar aš kam tą negalios pažymėjimą ketinu rodyti, o pinigėliai nemaži.

Susitvarkėme popierius ir nunešiau į tą negalios nustatymo komisiją, gavom atsakymą ir teko eiti į soc.rūpybos skurių dėl šalpos pensijos ir va tada viduje kilo konfliktas. Nesu pratusi prašyt ir taip nejauku, nesmagu ir keista. Įėjusi į kabinetą buvau maloniai sutikta, greitai sutvarkė ir išėjau.

Važiavau namo ir verkiau. Mano vaikas neįgalus. Įėjusi į namus pirma, ką pamačiau, tai aukštyn kojomis kabantį Oskarą:) jis juokėsi ir aš susigėdinau. Mano vaikas toks pat kaip ir kiti, tik fiziškai truputį silpnesnis, bet tai ne visam laikui juk. Jis atsigaus po operacijos ir bus kaip visi, nagal netaps krepšininkų ar negalės dirbti fizinio darbo, bet gal už tai bus teisininku.

Atsisėdau šalia savo šeimynos, nusišypsojau ir čia man toptelėjo mintys, kad tie pinigėliai, kuriuos Oskaras gaus per dvejus metus, pilnai padengs paskolą bankui ir tada jau svajonė pasistatyt namą, pasodint sodą ir užaugint keturius vaikus jau pamažu išsipildys. Nėra nieko blogo, tame, kad tą blogą paverčiam gėriu.

Beje, vakar išgirdau, kaip juokiasi tikras nugalėtojas:))) Oskaras pirmą kartą pats atsisėdo ir taip juokėsi, gulėsi, sėdosi ir vėl kėlėsi ir matytumėt jo veidą išraišką, patenkintas buvo ir akutės tarsi rėkė: taip, aš tą padariau!