„Nerodyk pirmus mėnesius kūdikio svetimiems – nužiūrės“ arba „Nerodyk pirmą pusmetį kūdikiui veidrodžio, nes kenkia“, tikriausiai, esate girdėję tokius ir panašius prietarus. Ar jie turi grūdą teisybės?
Konsultuoja Marija Vaštakė, psichologė psichoterapeutė, „Invito“ vadovė
1 prietaras: „Svetimų žmonių nužiūrėjimas“
Vaikai nuo kūdikystės, kuomet žiūri į kitą žmogų, laukia emocinio atsako kito žmogaus veide. Ne visi suaugę žmonės moka pateikti tą atsaką. Tokį atsaką kūdikiui visada pateikia mama, nes ryšys tarp mamos ir kūdikio artimas, ir žiūrėdama mama į savo kūdikį supranta neverbalinę jo kalbą. Vaikas mato jos atsaką: kai jis šypsosi, mama irgi šypsosi, kai jis liūdi, mama irgi liūdi. Tarp mamos ir vaiko yra ryšys.
Jei į vaiką žiūri svetimas žmogus, tokio ryšio nėra. Vaikas skleidžia signalus, o kitas žmogus signalų nesupranta ir neatsako. Vaikas toliau skleidžia signalus, bet negauna atsako. Tada gali nutikti taip, kad vaikas išsigąsta ir pradeda verkti. Po tokio nutikimo vaikas gali būti jautresnis, o gali pasitaikyti, kad po to toks vaikas ims bijoti žmonių.
Taigi, gal todėl sakoma, kad kūdikių geriau nerodyti svetimiems, nes mes nežinome, koks tai žmogus, koks jo empatijos jausmas, ar jis moka skleisti „geruosius“ signalus ir tinkamai atsakyti į neverbalinę kūdikio kalbą.
2 prietaras: „Nerodyti veidrodžio kūdikiui“
Veidrodis yra labai naudingas vaiko vystymuisi. Matydamas veidrodyje savo atvaizdą, kūdikis mato ir savo emocijas, tada kūdikiai eksperimentuoja – nusišypso ar padaro kitą mimiką, stebėdami, kas bus veidrodyje.
Tokiu būdu tobulėja vaiko emocinė raida. Kūdikiams galima rodyti paveiksliukus su įvairių žmonių atvaizdais, pamatysime, kaip jie skirtingai reaguoja į linksmą ir piktą veidą. Tai yra, matysime, kaip kūdikiai moka skirti emocijas. Ir veidrodis namuose, ir nuotraukos su žmonių veidais skatina kūdikių emocinę raidą.
Netikiu jokiais prietarais. Dukrytę lanko visi nuo pat gimimo ir mes namie nesėdim, aišku, atsižvelgiant į oro sąlygas ir tikimybę susirgti. Niekad niekas dukrytės negazdino ir nieko ji nebijo, kaip tik labai drąsi ir visiems šypsosi. Su veidrodžiu draugaujam nuo gimimo ir didžiausias džiaugsmas šypsotis bei gaudyti mimikas būtent veidrodyje 😀 Dėl foto dėjimo į internetą, tai neskubėjom ir mes, o ir dabar nededu vos ne kiekvieną, tiesiog pakeičiu kas mėnesį ar kas du į kitą naujesnę, gražesnę ir tiek.
As tai isties netikiu prietarais, bet tarkim savo kudikelio foto bent pirmaisiais menesiais tikrai nezadu dalintis socialiniuose puslapiuose. Suprantu kai tas dalinimasis yra tik su tam tikrais zmonemis,bet ne su visais. Dalintis su visais savo vaiko foto nenoriu,nes tada pradeda lysti smalsuoliai,kuriems rupi tik kaip papletkinti. O del veidrodzio,manau tai puiki lavinimo priemone.