Tikime prietarais ar ne, esame priversti su jais susidurti, ypač tuomet, kai laukiamės mažylio. Arba galima su jais susidurti pirmaisiais mažylio gyvenimo metais - taip nutiko ir mūsų super mažylės šeimynai.
Rodos, prietarai šiuolaikiniam žmogui nebeturi didelės galios. Bet bene visoms besilaukiančioms moterims ar vos kelių mėnesių mažylį auginančioms mamoms su prietarais susidurti tenka daug dažniau nei įprastai.
Kaip sakė MK super mažylės Medos mama Ramunė, pirmuosius prietarus išgirdo, susilaukusi pirmagimio Domo, viena tokių - neva mažam kūdikėliui negalima rodyti veidrodžio. O sūneliui, anot mamos, kaip tik veidrodis labai patikdavo, jis gražiai šypsodavosi jį pamatęs.
Anot psichologės psichoterapeutės Marijos Vaštakės, prietarai turi nemažos įtakos žmonių gyvenime.
"Tie prietarai turi įtakos mūsų gyvenimui, nes kyla iš mūsų nežinojimo, susikurtų baimių. Mums žymiai ramiau, kai mes žinome tam tikrus dėsningumus. Prietarai mus apsaugo nuo kažko, bet jie kartu ir mus riboja", - pasakojo psichologė.
Būna, kad prietarai apriboja. Ir kaip neribos toks prietaras, jog mažylio pirmaisiais jo gyvenimo metais geriau nefotografuoti. Tačiau nepaisydama aplinkinių primetamų prietarų Ramunė ne tik fotografavosi besilaukdama, bet ir kraitelio nepabijojo rinkti.
Kaip sako mama, tai savotiška kūdikio laukimo dalis. Kūdikio laukimasis juk nėra tik vaikščiojimas dideliu pilvu, bet ir visas procesas, kurio dalis ir yra drabužėlių, viso kraitelio pirkimas.
Pasak M.Vaštakės, žmonės, kurie dalinasi prietarais, tokiu būdu išreiškia tam tikrą rūpestį. Tas žmogus, kuriam pasakojama apie prietarus, turėtų įsiklausyti, ką jam reiškia tas prietaras. Jei esate abejingas, galite iš to prietaro tiesiog pasijuokti. Bet jei vienas ar kitas prietaras ima kelti nerimą, galima draugei ar kitam žmogui pasakyti, kad nebenorite girdėti kažko panašaus ar paaiškinti, kad savo rūpestį jie galėtų išreikšti ir kitokiu būdu ir pan.
Kraitelio rinkimas, laukimosi akimirkų ar mažylio pirmųjų dienų įamžinimas – tai nedideli mūsų gyvenimo epizodai, bet būtent jie mus sujaudina, paverčia laimingais žmonėmis. Argi mes norime tai paaukoti, vardan prietarų?
