Ne tik mergaitės, bet ir daugelis berniukų, neatsisakytų pažaisti ,,Parduotuvę". Tai vienas smagiausių vaikystės žaidimų. Ir manosios, tada dar visai nedidukės, neaplenkė noras pabūti tiek pirkėja, tiek pardavėja.
Pradžioje daviau naują mažą piniginytę su turėtais mediniais skrituliukais - ,,pinigėliais". Po kurio laiko prisiminiau, kad vaikystėje patys pinigines lankstydavom. Teko prisiminti ir dar internete truputį žvilgtelėti. Nuo to laiko popierinė piniginė tapo pačia mylimiausia parduotuvių žaidimuose, o ta tikroji tiesiog grįžo atgal į spintą ir ten dabar taupo tikras monetas kokiam smulkiam mažosios pirkinukui.
Jei įdomu, priminsiu, kaip sulankstyti šitą smagų daikčiuką:
1. Lenkiame lapą pusiau išilgai.
2. Atlenkiame keturis kampus iki vidurio linijos.
3. Dabar kitaip lenkiame lapą pusiau - taip, kad smailesnieji kampai susiglaustų.
4. Atlenkiame atgal.
5. Atkenkiame kampiukus.
6. Ką tik atlenktas vietas lenkiame dar kartą - iki vidurio linijos.
7. Apverčiame.
8. Atlenkiame kraštus iki vidurio linijos
9. Apverčiame.
10. Perlenkiame ties linija su plyšeliu.
11. Pradarome vieną skyrelį iš viršaus ir surandame kampiuką.
12. Ištraukiame jį ir džiaugiamės dviejų skyrių pinigine.
Galima apačią kažkiek paklijuoti, įpjauti ruoželį, kad geriau laikytųsi uždaryta.
Dukrytė dabar jau gerokai paaugusi nuo to laiko, kai gavo pirmąją mano išlankstytą piniginę, tad pinigines jau mintinai moka lankstyti pati.
Tačiau ta - pirmoji, vis dar guli jos žaisliukų lentynoje. Lankstyta, perlankstyta, pasitepliojusi, pasiglamžiusi, bet pati mylimiausia. Prieš kurį laiką norėjau išmesti, nes jau ir gražesnių moka pasidaryti, tačiau neleido :). Štai ji - dar ir su seniai savarankiškai darytais pinigėliais.
