Štai Kalėdų senelis darželio šventėj, štai - eglutės įžiebimo šventėj, štai darbovietėj, o per televiziją rodo, kad senelis su rogėm Laplandijoj. Ir vis senelis skirtingas. Kaip taip gali būti?
Pasak psichologės Sonatos Vizgaudienės, Kalėdų Senelio mitas įneša stebuklo pajautimą, tėvai patys patampa stebukladariais, o vaikai patiki, jog svajonės ir stebuklai gali virsti realybe. Ir tai yra gražu, visa šeima paprastai susivienija, kad ta pasaka gyvuotų.
Tėvai, aišku, ne visada gerai jaučiasi meluodami savo vaikams apie Kalėdų Senelio egzistavimą, tačiau noras, kad vaikai kuo ilgiau tikėtų šia stebuklinga šventine istorija nugali. Juk tėveliams irgi norisi ja tikėti. Norisi, kad pasaulyje būtų daugiau laimės, gėrio, vilties ir stebuklų. Ir tai mes tam tikra prasme trumpai išgyvename Kalėdų šventės metu.
Tik kurdami savo šeimos šventines tradicijas, turime gerai pagalvoti, kokių jų norime. Juk jeigu kelerius metus vaikams perkame brangias dovanas, o šiais nusprendžiame kažką pakeisti, nesitikėkime, kad atžala tai lengvai supras. Turėsite apgalvoti, kaip naujoves pateikti. Todėl geriausia net šventes švęsti kuo nuosekliau, tada ir problemų bus mažiau.
Kalėdų senelio mitas toks įvairialypis, kad bet koks su juo susijęs paaiškinimas prigyja. Visų pirma, dėl to, kad vaikai labai nori tikėti Kalėdų Seneliu, o tėveliai siekia kuo ilgiau tą mitą išlaikyti. Tai graži šventinė tradicija, pasaka, kurią norisi visiems puoselėti kuo ilgiau. Tokiais atvejais, kai susiduriame su klausimais, į kuriuos nebesugalvojame atsakymo, geriausia pačių vaikų paklausti: O kaip tu manai?
Vaikai paprastai būdami labai kūrybingi sugalvoja paaiškinimą, kurį tėveliams belieka palaikyti (pvz., šešiametė mergaitė paaiškino, jog Laplandijoje gyvena tikrasis Senelis, kuris visur nespėja ir turi daug pagalbininkų). Vaikams nereikia itin gudrių atsakymų, svarbu, kad būtų atsakyta.
Tokiu būdu Kalėdų Senelio istorija puoselėja tiek tėvelių, tiek vaikučių kūrybiškumą ir išradingumą.
