Pliaukšt  per užpakalį: ar tikrai nepavojinga?

Pliaukšt per užpakalį: ar tikrai nepavojinga?

05. Jun 2012, 09:30

„Mamyčių klubas“ prieš kurį laiką klausė jūsų, kaip vertinate pliaukštelėjimą ranka vaikui per užpakalį. Rezultatai buvo tokie: dauguma jūsų pasisakėte, kad tai ne tas pats, kaip mušimas diržu, ir kad ne viena iš jūsų praradusi kantrybę pliaukšteli...

 

Štai keletas jūsų pasisakymų iš minėtos apklausos (Visa diskusija yra ČIA):

 

  • „Nepažįstu ne vienos pažįstamos, draugės, giminaitės, kuri nors kartą nebūtų pliaukštelėjusi savo vaikui per užpakaliuką, mes be to irgi neužaugome ir netapome kažkokiom agresyviom asmenybėm. Aš esu už pliaukštelėjimus, jei vaikas tyčia piktybiškai elgiasi ir nekreipia dėmesio į tai, kas sakoma. Tai darau ypač retai, kai tikrai to reikia. Be to tai priklauso koks vaiko amžius. Jei labai mažas vaikas, esu prieš tokias bausmes, bet kai vaikui yra treji metai, manau ,vaikas yra pakankamai supratingas, kad gebėtų suprasti, kas gerai o kas ne“.

 

  • “Jei niekas nepadeda, tai kartais tas paprastas pliaukštelėjimas gali ir padėti, bet tai geriau naudoti tik saviems vaikams”.

 

  • “Pliaukštelėjimas į subiniuką nėra smurtas, tik sutramdymas,kai jau kitos priemonės nepadeda, šaunu, kai mamos turi kantrybės, aš jos turiu, bet tik iki tam tikro laipsnio. Tačiau esu visa širdimi prieš smurtą, kur yra paliekamos mėlynės, ir ki vaikas negali savaite atssėsti, čia jau nepateisinu tokios auklėjimo sistemos. O pliaukštelėjimas delnu nėra kažkoks nukrypimas, ar vaiko traumavimas”.

 

  • “Aš esu prieš, nes jau seniai psichologų yra įrodyta, jog vaiko "auklėjimas" fizinėm bausmėm neišmoko nei drausmės, nei pagarbos tėveliam, o tik ugdo baimę”. Taip, daugybė yra pasisakiusių už, nes ir patys buvo taip auklėjami, aš irgi ne išimtis. Bet prisiminkime, kaip jausdavomės mes patys? Asmeniškai aš ir jausdavau baimę, pyktį, vidinę sumaištį. 

 

  • Manau, jog anksčiau tiesiog trūkdavo žinių apie vaiko auginimo metodus, jo psichologiją, todėl drausminti fizinėm bausmėm būdavo ir lengviausia ir efektyviausia. Nėra situacijų kurių nebutų įmanoma išaiškinti vaikui. Yra tik nemokantys to padaryti tėveliai”

 

 Konsultuoja „Vaikų linija“ (www.vaikulinija.lt) psichologė Marina Mažionienė:

 

Gali atrodyti, kad pliaukštelėjimas per užpakaliuką vaikui yra gera ir efektyvi auklėjimo priemonė. Iš tiesų, būna tokių situacijų, kuomet vaikas išveda suaugusiuosius iš kantrybės ir atrodo, kad daugiau nėra jokio kito būdo atkreipti jo dėmesį ir koreguoti netinkamą elgesį, kaip taip vadinamas fizinės jėgos panaudojimas.

 

Pliaukštelėjimas: smurtas ar ne?


Susiduriu ir su tuo, jog yra galvojama, kad smurtas prieš vaiką nėra gera auklėjimo priemonė, tačiau nestiprus pastūmimas ar pliaukštelėjimas – yra norma. Ar tas reiškia, kad nestiprus smurtinis veiksmas yra tinkamas auklėjimo būdas?  Kur yra riba? Ar galime tuomet galvoti, kad silpnesnio laipsnio smurtas yra pateisinamas o silpnesnis – ne?

 

Pliaukštelėję kenčia tėvai


Suprantama, kad auklėjant vaikus iškyla įvairių sudėtingų situacijų, reikalaujančių griežtos pozicijos iš tėvų pusės. Kartais bausdami vaikus, tėvai patys pergyvena. Teko kalbėti su mama, kuri pasakojo apie santykius su savo sūnumi ir vieną situaciją, kuomet neradusi kito būdo kaip sutramdyti vaiką, pakėlė prieš jį ranką. Tas jokiais būdais nereiškia, kad mama nemyli savo sūnaus, tačiau pasakodama apie šį įvykį, ji paminėjo, jog buvo labai sunku, ji verkė kartu su sūneliu. Tas rodo, kad toks sprendimas gali būti skausmingas tiek vaikui, tiek tėvams.

 

Ko išmoksta vaikai?


Vaikų drausminimas yra būtina auklėjimo dalis, adekvačios ir tinkamos bausmės kartais yra būtinas dalykas norint koreguoti vaiko elgesį. Tačiau smurtinis elgesys ir fizinės bausmės gali turėti ir kitokių pasekmių, pvz., vaikui formuojama nuostata, kad tai yra tinkamas bendravimo būdas ir jį galima taikyti bendraujant su aplinkiniais. Kartais yra pamirštama apie paskatinimus ir gero elgesio pastebėjimą.

 

Vaikų auklėjimas - menas


Lengviau yra atkreipti dėmesį į tai, ką vaikas padarė netinkamai ir sunkiau yra pastebėti jo gerą elgesį ir už tai jį apdovanoti. Apdovanojimas nebūtinai reiškia materialinį atpildą – tai gali būti šiltas žodis, pagyrimas, apkabinimas. Vaikų auklėjimą galima pavadinti menu, reikalaujančių daug tėvų pastangų, kūrybiškumo ir kantrybės. Daug naudingų patarimų tėvams galima rasti Paramos vaikams centro puslapyje http://www.pvc.lt/patarimai-tevams.

 

Kokia yra Tavo nuomonė šiuo klausimu?

 

06. Jun 2012, 14:10

medyte NESUTINKU VISISKAI SU TAVO NUOMONE 😤 😤 😤 👎 👎 👎 👎 👎 👎 👎

liuks liuks 06. Jun 2012, 10:23

Kiekviena diena su dainuoti ta pacia dainele ir po kurio laiko vaikas ja puikiai mokes,galima eilerastuka mokytis😛o siaip jei rimtai nu tikrai tevai su vaikais praleidzia daugiau laiko.Kiekviena vaika reik auklet individualiai,nes vaikai kiekvienas skirtingas.

05. Jun 2012, 22:08

Apgailetina, kai savo emociju nevaldantys tevai del blogo elgesio kaltina vaikus. Niekas is prigimties nera blogas. Netinkamo elgesio ismokstama. Beje, pyktis pats savaime nera bloga emocija. Tai toks pats naturalus jausmas kaip ir dziaugsmas, nusivylimas, liudesys ir t.t. Tik isreiksti ji reikia moketi zmoniskai. O tuo mokymu jau turime uzsiimti mes, suaugusieji.

05. Jun 2012, 22:04

Su kuo konkreciai?

05. Jun 2012, 21:24

Ka kokybisko galima nuveikti per 7 minutes?

05. Jun 2012, 21:23

Net ir pykti galima ismokyti isreiksti protingai...

liuks liuks 05. Jun 2012, 18:18

Svarbu nelaiko kiekybe su vaiku praleista,o kokybe😀Pati dar kolkas su dirzu neesu musus savo vaiku,bet jis jau kaba pas mane namuose,kolkas randu kitokiu iseiciu nei dirzas,bet nepasakyciau,kad jos buna svelnesnes,o kas liecia pliaukstelejima su ranka yra gave ir nesijauciu delto prastesne mama.

05. Jun 2012, 17:56

triju metu vaikas musasi ir stumdosi ne del to, kad tevai blogai aukleja, o todel, kad jie kitiem nemoka isreiksti emociju, issakyti sako jausmu, ka jaucia, kas ju galvelese dedasi. as ir, kai blogai elgiasi, palieku viena kambaryje, kad pagalvotu,pabutu pats su savimi ir suprastu, apgalvotu, ka negero sake ar dare. ir vaikas turi zinoti ne tik sako teises, bet ir pareigas

05. Jun 2012, 17:14

as ir visiskai neautinku su medytes nuomone.bent mes su vaiku uzsiimam ne tris ir ne septynes minutes per diena bet buna kaip vistieknesurandam mes kitos iseities kaip ji nubausdami nusiusdami i savo kambari.vaikai ne durni ir supranta kas ne visada buna geri kaip ir suauge zmones.ir tikrai nesmerkiu tu mamu kurios uzmeta blyna per siknyte jau geriau zino kad blogaimdaro ir uz tai buna blogai atsilyginta nei vdury miesto ar parduotuves vartosi klyke ir visus stato ant blakstienu

05. Jun 2012, 16:39

visiskai nesutinku su tavo nuomone 😀

05. Jun 2012, 14:56

Anksciau vaikai nebuvo nei geresni, nei blogesni. Vaikai yra vaikai. O elgiasi su tevais nepagarbiai, nes ju paciu niekas negerbia. Stebiu vaikus zaidimu aikstelese ir akivaizdu, kurie is ju patiria smurta. Jie patys stumdo kitus vaikus, pliauksteli kitiems per rankas, net veida, saukia ant kitu vaiku. Trimetis tikrai tokio elgesio ismoko ne is tv ekranu. Problema yra ne blogi vaikai, o demesio jiems neskiriantys tevai. Gerbk ir mylek savo vaika ir jis tikrai uzaugs doru zmogumi. O psichologines knygos tikrai nera blogis - tiesiog reikia daugiau su vaiku bendrauti, o ne prie knygu sedeti. Tikrai zinau atveju, kai mamos prisiskaite begale literaturos galetu pareiksti argumentuota nuomone ivairiais auklejimo klausimais, taciau pacios su vaikais bendrauja kaip ir statistine lietuviu seima - 7 minutes per diena... Ka gi, kai vaika aukleja kiemo draugai, praeinancios bobutes, tv ekranai - tai ir supratimo apie pareigas nera... Zivile, jei tavo vaikas sako "busiu geras", tai jau yra faktas, kad jis nesijaucia geru... Vaikas visada turi zinoti, kad yra geras, tiesiog kartais elgiasi netinkamai. O jei nesijauti geru, tai ir negalis jausti pilnaverte, grazi, verta demesio asmenybe. Nuo cia problemos ir prasideda - kompleksai, kurie slepiami po agresija, smurtu, uzsisklendimu savyje, depresija, pykciu ir t.t.