Vienas iš svarbiausių klausimų, planuojant antrą vaikutį mamai yra toks: ar sugebėsiu jį mylėti taip stipriai, kaip pirmąjį? Arba koks amžiaus skirtumas tarp vaikų palankiausias?
10 pastebėjimų šia tema:
1. Kartais pradėjusi lauktis antrojo vaikučio, mama sunerimsta, kad pilvelio gyventojai ar gyventojai ji nejaučia tiek daug meilės ir jausmų, kaip pirmam vaikučiui. Psichologai ramina – neskubinkite įvykių. Motina Gamta suteikė moteriai 9 mėnesius, kad ji apsiprastų su nauja padėtimi, meilės jums tikrai pakaks visiems.
2. Meilė neturi ribų. Ji, kaip ir motinystės instinktas, gali gimti nėštumo metu ar po gimdymo. Daugelis jaunų mamų pabrėžia ypatingą ryšį su vaikučiu, kurį pajautė gimus vaikučiui, kai jis pirmą kartą buvo uždėtas ant krūtinės.
3. Koks amžiaus skirtumas tarp vaikų geriausias, nėra vieno atsakymo. Sunkumų ir privalumų turi kiekvienas amžiaus tarpsnis.
4. Kai skirtumas tarp vaikučių mažas, šeimoms sunku tiesiogine ta žodžio prasme – abu vaikučiai reikalauja daug priežiūros, ir tai vargina. Šiek tiek lengviau, kai pirmagimiui bent ketveri metai, jis moka pats apsirengti, pavalgyti, yra daugiau mažiau savarankiškesnis.
5. Jeigu tarp vaikučių toks amžiaus skirtumas, kai pirmagimis jau paūgėjęs ir gali aiškiau surasti būsimo vaikučio atsiradimą, labai svarbu su pirmagimiu kalbėtis apie būsimus gyvenimo pasikeitimus, paruošti jį broliuko ar sesės gimimui.
6. Jeigu pirmajam vaikui 4 -6 metai, ir gimsta kitas vaikutis, svarbu leisti pirmagimiui (jei jis nori) dayvauti mažiuko priežiūroje. Tokiu atveju jis jausis svarbus, reikalingas, džiaugsis, galėdamas padėti mamai.
7. Žinoma, paprašyti pagalbos reiktų atsargiai ir subtiliai, jokiu būdu neverčiant. Svarbu pagirti už bet kokias geras pastangas. Tokiu atveju galima tikėtis, kad konkurencijos jausmas tarp abiejų vaikučių sumažės.
8. Kartais mamos mano, kad didesnė konkurencija tarp vaikų būna tada, kai jie vienos lyties, pavyzdžiui, du broliukai arba dvi sesės. Tačiau psichologai sako, kad tai nėra svarbu. Svarbiau tai, ar pirmagimis nesijaučia užmirštas ir jam netrūksta tėvų dėmesio.
9. Kad ir kaip atrodytų sunku, raskite laiko vyresniajam, buvusiems ritualams iki antrojo gimimo, pavyzdžiui, apsilankymo savaitgalį kine arba pasakos prieš miegą. Gal kiekybiškai galite skirti ir mažiau laiko, tačiau pasistenkite, kad jis bent būtų kokybiškas.
10. Ir nepamirškite, kad jūsų mylavimo, bučinukų, apkabinimų ir pasakymų “Aš tave myliu” reikia ne tik naujagimiui, bet ir vyresniam vaikui.
Kaip Jūs ruošėte pirmagimį antrojo gimimui? Kaip jis sureagavo į naują šeimos narį?
mano antras nestumas nebuvo planuotas bet kai suzinojau ne karto nesuabejojau ar mylesiu abu vaikucius vienodai tarp mano berniuku 1,6 m skirtumas ir tikrai nesigailiu kad turiu 2 o ne 1 nes kasdien dovanoja vyresnis meiles apkabinim u vis daugiau o mazesnis kuriam tik 2 men dziugina sypsena ir naujai atrastu pasauliu.vyresnis beveik nepavydi mazajam tai yra siek tiek lengviau kai neskaudu vaikuciui nes jai skaudu tai man dar skaudziau butu
pas mus antras vaikelis gims jau kita menesi,tarp vaiku bus 4.5 metu skirtumas,as pasakoju kaip reikes priziureti ir man padeti,kaip reikes broliuka ismokinti visko,jis man ir pilvukas pabuciuoja ir pasisneka,ir einam pas gydytoja kartu,jam labai patinka pamatyti broliuka per echoskopa,jis dziaugiasi labai,aisku dabar kol nera broliuko jis elgiasi kitaip,bet manau kai gims,viskas labai pasikeis,jausis konkurencija del mano demesio,nors ir itrauksiu vaikeli i naujagimio prieziura ir visa kita
nors antras nestumas man sukele siokio tokio streso nes buvo neplanuotas ,bet jaustas mano sirdies,niekad nesuabejojau, kad negalesiu susitvarkyt su dviem vaikuciais,tarp maniskiu yra5metu skirtumas ,
o mes jau labai norim antro vaikelio, tik va salygos kolkas nepalankios tai dar truputy laukiam. manau kad mylesiu abu vaikus vienodai, nors dabar atrodo kad Mantukas visada man bus ypatingas vaikas, mano pasididziavimas nes kolkas seimoje jis vieninteles todel tokios ir mintys, o kai atsiras antrasis vaikelis manau viskas pasikeis ir poziuris tikrai keisis 😉 zinau tik viena dalyka, kad nenustosiu buciuot Mantuko ir kartot kaip begalo as jy myliu, tik buciniu bus dvigubai daugiau nes jau reiks buciuot du vaikucius 😃
nezinau, galbut pasirodysiu keista, bet as nenoriu antro vaiko.. vien del to kad nesu isitikinusi ar sugebesiu mylet vaika labiau nei myliu Guste. ji tai mano visas gyvenimo dziaugsmas, as ja auginu viena ir tik jai atrodo noreciau pasauli po kojomis pakloti. nezinau gal kai sutiksiu vyra kuri mylesiu gal pasikeis, bet dabar tai as to nenoriu labai...
Mes pirmagimę ruošti naujam šemos nariui pradėjom labai anksti, kai tik su vyru pradėjom planuoti antrą vaikutį, atsiklausėm dukros nuomonės, ar nori brolio ar sesės. O kai pastojau, nuo pat pradžių dukra aktyviai dalyvavo visam procese- stebėjo kaip auga pilvukas, ėjom kartu pas gydytoją, kartu pirkom broliukui daiktus, rūbus. Ir visada turėjau kartoti, kad ji liks tokia pat mylima, kaip ir iki brolio gimimo. Tarp mano vaikų pakankamai didelis metų skirtumas- 8 metai, tai ir klausimų buvo labai daug. O kas liečia dvejones, ar sugebėsiu vienodai mylėti abu vaikus, manau natūralu ir žmogiška. Aš apie tai taip pat pagalvodavau, juk antro vaikelio atsiradimas keitė seniai nusistovėjusį šeimos gyvenimą. Ir dabar, kai antram vaikučiui 1,5 m., nuolat turiu kovoti su vaikų konkurencija dėl dėmesio, dukrai dar reikia patvirtinimų, kad ji labai mylima, kad brolį panešiojam todėl, kad jis mažas, o ji jau didelė, kartais sugudraudama jai sakau- Tu 8 metus turėjai mūsų abiejų dėmesį viena, o broliui niekada neteks to patirti. Tada užriečia nosytę ir jaučiasi pranašesnė. Manau vieningo recepto nėra, kiekviena šeima individualiai ruošiasi šeimos pagausėjimui.