Kaip teigia kineziterapeutai ir vaikų ligų gydytojai, pirmuosius žingsnelius mažyliai pradeda dėlioti maždaug 9 – 15 mėnesių amžiaus.
Atminkite, kad savarankiško vaikščiojimo pradžioje svarbu:
- vaiko temperamentas,
- motyvacija,
- raumenų jėga,
- mokėjimas išlaikyti pusiausvyrą,
- kartais tam įtakos gali turėti ir vaiko svoris.
Kaip pastebėti, kad vaikas pasiruošęs pirmiems žingsneliams?
- Jei vaikas pats gali pastovėti keletą sekundžių, tai jau ženklas, kad jis greitai bandys vaikščioti.
- Dažnai 11 mėnesių vaikas stovi pats, vaikšto prilaikomas.
- Mokytis vaikščioti geriau basomis. Kai vaikas tvirtai kontroliuoja viršutinę kūno dalį, moka pasukti liemenį, moka perkelti svorį nuo kojos ant kojos – jis pasiruošęs žengti pirmuosius žingsnius.
- Iš pradžių vaikas stovi plačiai išsižergęs, truputį sulenktomis kojomis, atkišęs pilvą, pakeltomis rankomis. Kadangi negali ilgai išstovėti ant vienos kojos – žingsneliai maži.
- Žengti žingsnį mažyliui reikia daugiau pastangų, jie nelenkia kelių, dar nėra neįvaldę judesio „kulnas – pirštai“. Pradėjęs vaikščioti vaikas nemoka sustoti ir griūna.
Vaikui augant, judesiai tampa plastiškesni, atsiranda mojuojantys rankų judesiai. Trys ketvirtadaliai 13 mėnesių vaikų vaikšto savarankiškai. O jau trimečio vaiko eisena tampa panaši į suaugusio.
SVARBU! Derėtų susirūpinti tada, jei 12 mėnesių amžiaus vaikas prilaikomas nestovi, o nevaikšto savarankiškai sulaukęs 15 mėnesių. Tuomet patartina pasikonsuluoti su šeimos gydytoju ar vaikų kineziterapeutu.
