Mūsų mažylis išmoko tvirtai sėdėti/ropoti ir atsistoti ant kojų - dabar mes nekantriai laukiame pirmųjų žingsnelių. Turbūt tai vienas laukiamiausių įvykių - jau sulaukėme pirmojo dantuko ir pirmosios šypsenos, tai kada gi tie pirmieji žingsneliai?
Į šį klausimą jums atsakymo neduosime, nes viskas, kas vyksta su vaikučiu pirmaisiais metais - labai individualu. Visgi specialistai nurodo apytikslį periodą, kai mažylis gali žengti pirmuosius žingsnelius - jų sulaukti galime nuo 9 mėnesių, tačiau šis laikotarpis gali nusitęsti ir iki 2metų. Kodėl kai kurie vaikučiai pradeda vaikščioti iki metų, o kiti neskuba įsisavinti šio įgūdžio?
Tai priklauso nuo daugelio veiksnių.
Genetika
Genetinis veiksnys daro didelę įtaką, kada mažylis žengs savo pirmąjį žingsnį. Jei kuris nors iš tėvų ėmė vaikščioti labai vėlai, neverta laukti, kad ir jūsų mažylis anksti ims vaikščioti.
Svoris
Vaiko kūno struktūra ir svoris taip pat turi įtakos pirmiesiems žingsneliams. Putlučiai mažyliai ims vaikščioti gerokai vėliau nei jų bendraamžiai, kurių svoris mažesnis.
Charakteris
Mažylio temperamentas taip pat turi įtakos, kada mažylis žengs tą pirmąjį žingsnelį. Ramūs mažieji stebėtojai nesiskubins to daryti. Jiems patinka pasaulį pažinti neskubant ir jie puikiai jaučiasi sėdėdami ar ropodami. O nepriklausomi, aktyvūs mažyliai, priešingai - nori kuo greičiau viską aplinkui ištyrinėti ir savo pirmuosius žingsnelius žengs gerokai anksčiau.
Kaip gi mes galime padėti mažajam išdykėliui pradėti vaikščioti?
Aplinka
Reikia sukurti mažyliui pakankamai erdvią aplinką judėjimui. Vaikai, kurie nuolat būna manieže, vežimėlyje ar slinge, pradės vaikščiot gerokai vėliau nei tie, kurie nuolat juda.
Pusiausvyra
Kai mažylis sėdi, duokime jam į rankas pripučiamą ratą - jis didelis ir lengvas - tokiu būdu mes mokysime jį išlaikyti pusiausvyrą.
Sodiname mažylį ant gimnastikos kamuolio nugara į save, stipriai laikydami jį už klubų, linguojame kamuolį į skirtingas puses, provokuodami vaiką balansuoti ir nulaikyti pusiausvyrą.
Kritimai
Mūsų užduotis - pačioje pradžioje, kol mažylis tik stojasi ant kojyčių - išmokyti jį teisingai nusileisti ir kristi - ant keturių.
Atminkite, mes visada mažylį paleidžiame ant grindų į padėtį “keturiomis”, kad jis remtųsi tiek rankytėmis, tiek keliukais.
Vaikai dar nemoka nulaikyti svorio centro, todėl dažnai krenta. Tačiau nereikia paniškai į tai reaguoti. Tokio amžiaus mažųjų kaulai labai elastingi ir rizika susitraumuoti labai minimali.
Laikymas už rankos
Jokiu būdu nevedame vaikučio už rankos, jei jis dar pats neina.
Laikydami mažylį už rankų - mes trukdome jo natūraliam gebėjimui rasti pusiausvyrą, pajusti erdvinį suvokimą ir įvertinti, ką jis sugeba daryti, o ko ne.
Pirmieji žingsneliai link disciplinos
Kaip nebūtų keista, jau nuo pat ankstyvos kūdikystės galima išmokyti vaiką tvarkos. O vėliau tikrai įvertinsime savo pastangas.
Pirma, metų amžiaus mažyliui jau leidžiame suprasti, kad atėjo metas persirengti ir, pavyzdžiui, eiti pasivaikščioti. Mes neištraukiame vaiko iš žaidimo, jei jis labai įsitraukęs - leidžiame jam užbaigti ir po to kartu sudedame žaisliukus. Jo niekas neturi blaškyti - griežtai apibrėžiame kasdienę priežiūrą, valgį ir žaidimus.
Antra, persirengimui paskiriame namuose vieną ir tą pačią vietą, kad būtų apribota erdvė. Geriausiai tam tiks vaiko lovelė ar maniežas, iš kurio vaikutis nepabėgs. Patogiausia aktyvų mažylį perrengti stovomis, tad tam labiausiai tiks sauskelnės-kelnaitės, kurias žaibišku greičiu galima pakeisti - apmauti ir numauti, o elastiniai jų šonai leis išdykėliui atlikti įvairiausius triukus bei žengti pirmuosius žingsnelius.
Trečia, visada leidžiame mažyliui išsirinkti tai, kas jam labiausiai patinka. Žinoma, nebūtina jam siūlyti viso garderobo, pakaks ir dviejų daiktų, pvz. leiskite pasirinkti iš dvejų sauskelnių.
Tokiu būdu pamažu vaikas išmoks prisiimti atsakomybę pradžioje už mažus dalykus, o vėliau - už svarbius sprendimus. Štai taip! O atrodė toks menkniekis - tiesiog persirengti.
Su mažyliu apskritai nebūna mažų ar nereikšmingų detalių - mes turime sąmoningai ir apgalvotai būti šalia. Būti jautriais, dėmesingais - pabandykime nedaryti visko mechaniškai, o įtraukime savo jausmus ir mintis. Tuomet atsivers visai kitas pasaulis, pamatysite!
Galų gale - tas stebuklingas laikotarpis, kai mažylis dar toks mažytis, mielas ir juokingas - praeis labai greitai ir tada bus naujos užduotys, tikslai ir sunkumai - bet tai jau visai kita istorija!
O kol kas - kantrybės mums visiems ir tvirtų pirmųjų žingsnelių mūsų mylimiems mažyliams!
