Norėjau paklausti nuomonės tų mamyčių, kurios augina vaikutį su negalia. Ar sunku buvo pasiryžti planuoti ir turėti antrą.
Pati auginu berniuką su negalia (jam hidrocefalija galvytėje) ir bent iki šiol save tikinau, kad niekada niekada nebeturėsiu daugiau vaikų, bet kažkaip galvoju, o gal kada vis gi norėsiu...
Žinau, kad reikia vyti blogas mintis, bet vis tiek iškyla tie visi prisiminimai apie visas vaiko ir mano kančias, tad ir vėl galvoju, o jeigu… Aišku, ir norisi labai motinystę patirti normalią. Sakoma, pirmam vaikiukui labai gerai turėti brolį ar sesę, yra iš ko mokytis, nes manasis atsilieka nuo bendraamžių... Na žodžiu, labai daug abejonių, ir nežinau, kada jų atsikratysiu.
Toma
Džiugu, kad atsirado mamytės, kurios pasidalino savo patirtimi ir padrąsinimais.
Deimantė:
Mano dukrytė turi sunkią širdies negalią, nors pažiūrėjus į ją to nepasakytum...Su šiokia tokia baime, bet ryžomės antram vaikučiui, dabar mums jau 29 nėštumo savaitėlė, buvome išsitirti vaisiaus širdutės ir visų kitų organiukų.
Pagal gydytojus šitas vaikutis turi būti sveikas ir aš pati tuo tikiu. Nuvyk visas abejones į šalį, nebūtinai tai, kas atsitiko pirmam vaikučiui, turi būti ir kitam. Svarbiausiai tikėti.
Goduliukas:
Mano pirmas vaikutis buvo su DS, kai pastojau su antru, dariausi genetinius tyrimus, atliko biopsiją ir pasakė, kad viskas ok.
labukas mamytes mano dukryte pirma gime su didelia negalia, bet antra ryziausi stipraiai gime sunus,o dartes jau laukiuosi trecio esu uzsieni ir bandysiu trecio lauktis 😀
oi as auginu vaika su negalia,bet jau svajoju apie antra ire nezinau,nejauciu jokios baimes 😀