Pagarba vaikui, bendradarbiavimas, kasdieninis rūpestis mažyliu neskubant. Tai tik keletas iš Emmi Pikler metodų principų. Apžvelgsime juos.
Rūpinantis mažyliu, visas dėmesys tik jam
Daugelis mamų mano, kad derinant keletą veiksmų, sutaupomas laikas ir galima nuveikti daug daugiau, pavyzdžiui, žindant kūdikį, galima pasėdėti prie kompiuterio ir atsakyti laiškus ar žinutes mobiliajame telefone. Tačiau remiaintis E.Pikler metodika, jei tuo metu mes neskiriame mažyliui 100 proc. dėmesio, rodome jam nepagarbą.
100% dėmesys vaikui rodo, jog mes jį besąlygiškai suprantame ir mylime. Pasak specialistų, suteikdami vaikui absoliutų dėmesį ar skirdami dėmesį bet kuriam kitam dalykui, kuriuo tuo metu užsiimame, mes į savo gyvenimą pritraukiame ramybę, kurios mums taip trūksta šiame skubančiame pasaulyje.
Lėčiau, ramiau!
Gyvenimo tempas greitėja, bet ar kada pagalvojote, kokią naudą jūs ir jūsų mažieji gautų, jei visų tempas šiek tiek sulėtėtų? Ar susimąstėte, kodėl šiuolaikiniai vaikai šiandien tokie neramūs, perdėm emocionalūs ir irzlus? Tai vis dėl per didelės stimuliacijos - čia kartu su mažyliu lankotės parduotuvėje, po kelių valandų, žiūrėkite - jau dalyvaujate kieno nors gimtadienyje, vaikas perduodamas iš rankų į rankas ir pan. Sukūrę ramią ir harmoningą aplinką kūdikiui, ne tik jį nuraminsite, bet ir į savo gyvenimą įnešite daug daugiau harmonijos.
Sukurkite pasitikėjimu grįstus santykius
Pasak Pikler metodikos, tėvai ir kiti suaugusieji, besirūpinantys vaiku, neturėtų skubėti viską atlikti kuo greičiau, verčiau įtraukite į procesą ir patį mažylį, pvz. maitindami jį, maudydami, perrengdami ir pan. Dalyvaudamas šiame procese, mažylis jausis saugus ir laisvas tuo pačiu, mokydamasis naujų įgūdžių, kurie bus naudingi jam ateityje.
Jei mama rūpinasi mažyliu su pagarba, tai rodo, kaip jį supranta ir leidžia jam atsakyti savo veiksmais. Iš pradžių tas atsakas bus nesąmoningas, bet gal tai bus mažylio šypsena, pasivertimas ant šono ar kt. Jei santykiuose nėra įtampos, skubos, mažylis jaus fizinį laisvę ir vystysis taip, kaip ir turėtų.
Kartu su mažyliu kasdieninėje priežiūroje
Dažniausiai mamos viską atlieka pačios, nelaukdamos, kol vaikutis pats kažką parodys, ką sugeba. Tam, kad sukurtumėte glaudžius ryšius, mokėkite bendradarbiauti su mažyliu.
Pagal E.Pikler metodą, vaikas yra aktyvus šio proceso dalyvis, o ne pasyvus vartotojas. Visa, ką mamoms reikia padaryti, tai daug kalbėtis su mažyliu ir būti kantrioms.
Niekada nepalik vaiko padėtyje, į kurią jis pats negalėtų patekti
Priežastis labai paprasta - vaikas jausis įstrigęs ir nebus laisvas atlikti vienokį ar kitokį veiksmą. Mažylis tokiu atveju tampa savo kūno įkaitu.
Pasak kiniziterapeutų, mokydamasis apsiversti ant pilvo, ropoti, sėdėti, stovėti ar vaikščioti, mažylis ne tik įsisavina judesius, bet ir gebėjimą mokytis tai atlikti. Vaikas pats išmoksta kažką daryti, eksperimentuoti ir įveikti sunkumus. Jis išmoksta patirti džiaugsmą ir pasitenkinimą sėkmės atveju, kuri ateina tik kantrybės ir pastangų dėka. Bet jei mes, tėvai, paliekame kūdikį tokioje padėtyje, kuri, mūsų manymu, jam yra patogi, jis nieko neišmoksta, tik įsitempia.
Be to, mažylio judėjimą apriboja daugelis tokių daiktų kaip supamosios kėdutės, vaikštynės, automobilinės kėdutės (naudojamos namie). Šie daiktai sukurti tėvų patogumui, o ne vaiko vystymuisi.
Tegul vaikas mėgaujasi žaidimu neskubėdamas
Jei šimtu procentų atsiduosite vaikui ir skirsite jam dėmesį, jums nereikės jį linksminti ir sugalvoti pramogų 24 valandas per parą, sako kineziterapeutai. Jau nuo pirmųjų savaičių vaikai patys gali užsiimti savimi.
Žaisdami vieni, vaikai jaučiasi nepriklausomi, tokiu būdu nuo vaikystės formuojama savivertė ir pasitikėjimas savimi. Tegul mažylis pats sugalvoja, ką ir kaip jis žais, nenurodant, kas, mūsų manymu, būtų teisingiau. Taip parodysite jam pagarbą.
Vaikai nuolat mums siunčia signalus. Atkreipkite dėmesį į juos!
Kai maitinate mažylį ir po kurio laiko jis nusuka galvą, tarsi sako - "man gana". Tačiau tėvai vis siūlo ir siūlo suvalgyti dar šaukštelį košės, sakydami "už mamą, už tėtį" ir pan. Tai signalas vaikui iš tėvų: "Aš žinau, kad tu man kažką sakai, bet aš tave ignoruoju".
Vaikai lyg kempinės "geria" informaciją iš juos supančio pasaulio. Kiekvienas mūsų veiksmas ir poelgis grįš bumerangu po 4 ar 14 metų. Pagalvokite apie tai.
Daug daug daug tiesos 😀