Pavasaris dar gražesnis, kai šalia mama

Aš esu Kajus - šis pavasaris man pirmasis. Ir pavasaris man patiko, viskas žydi, tiek daug gėlyčių, čiulba paukšteliai, viskas žaliuoja.

Dalyvauk konkurse „Myliu mamytę ir pavasarį“

Smagu, kad pavasariu galiu džiaugtis kartu su mylimiausia mama, džiaugtis pavasariu dviese daug smagiau. Patinka su mama vaikščioti, ji man parodo gražiausias vietas ir kiekvienoj smulkmenoj mato didelį džiaugsmą.

Čia aš su savo mamyte, džiaugiamės, kad mūsų batai pavasarį raudoni.

Mama: Labai myliu savo sūnelį, kuris kiekvieną dieną mane džiugina ir neleidžia nuobodžiauti, jaučiu jo meilę, žinau, kad jis mane labai myli, labai dažnai paima man su savo rankytėmis už žandų ir mane pabučiuoja.

Tuomet pasijuntu kaip devintam danguje, kad toks mažas angelėlis taip gražiai rodo savo meilę man, mūsų ryšys labai stiprus, suprantame viens kitą: kai jis miega naktį, aš viską girdžiu kaip apsiverčia, kai sujuda, niekaip nepavyksta įmigti taip, kad negirdėčiau savo sūnelio.

Pirmą kartą daviau Kajui pauostyti gėlytes, jis padarė juokingą mimiką, lyg klausdamas - ką man čia su jomis daryti, gal paragauti. Po uostymo aplink burnytę buvo geltona nuo gėlyčių.

Kajus: kai paaugsiu, turėsiu didelį vežimą ir tikrą arkliuką - vežiosiu mamą po laukus ir pievas, o kol kas tiks ir šis, gaila, kad mamytė netelpa.

Su mamyte galiu pasiekti paukščius, ji mane nuskraidinq į žydrą dangų, kad galėčiau pamatyt paukščius.

Pirmą kartą esu taip arti žolytės, ačiu tau, mama, ir dovanoju tau šią puokštę.

Mama: ačiu tau sūneli.

Kajus: kai ūgtelsiu, mama mane praveš su šia mašina, lėksim su vėjeliu ir grožėsimės pavasariu. Mama, paimk šias gėlytes.

Su mama ėjom į mišką, ji man parodys daug žibučių ir papasakos , kas gyvena miške.

Mama: Nuvedžiau Kajų į mišką, kad pamatytų ir jo grožybes, pati net nustebau pamačiusi tiek daug žibučių, seniai tiek nemačiau arba tiesiog anksčiau nekreipdavau dėmesio, sūnelis man atmerkė akis ir džiaugiausi, kaip maža mergaitė laksčiau ir rinkau žibutes, o sūnelis man padėjo.

Džiaugiuosi, kad su sūneliu galiu džiaugtis kiekviena akimirka, kiekvienu daiktu ir pavasario grožybėmis. Miškas toks gražus pavasarį, apklotas žibutėm.

Kajus: ačiu tau, mama, kad parodei man ir visiems kitiems, koks gražus pavasaris, ir kad džiaugiesi juo kartu su manimi, už tai tave labai myliu.

Kajus: Žibuoklėm pražydo šilelio šilelio šlaitai, tau, mano mamyte, gražiausi gražiausi žiedai...

Rasa Karlonienė ir Kajus