Šiandien užplūdus tokiai maloniai pavasariškai šilumai, su Andrėja susiruošėm pasivaikščioti į mišką. Vos tik į jį įžengėme, Andrėja nuo gausybės naujų reginių ir garsų iš karto užmigo.
Taip kietai ir saldžiai miegant lauke aš nemačiau jos visą žiemą. Vaikštinėdama miške, nespėjau skaičiuoti visų paukščių skleidžiamų garsų. Atrodo, dar prieš savaitę, skirtingų paukščių melodijų suskaičiavau tik apie 5, o dabar jų visa galybė.
Jau ne tik medžių šakelės po truputį ruošiasi sprogti, bet pamačiau jau ir pirmąją šiais metais žibutę. Galbūt todėl, kad mano pačios vardas Jolanta yra iš graikų kalbos kilęs ir reiškia „žibutė“, tačiau šiai pavasarinei gėlei jaučiu ypatingą prielankumą. Niekada jų neskinu, o tik žaviuosi jomis miške.
Tačiau mano akys pakraupo išvydus krūvas šiukšlių. Jos taip nedera prie bundančios gamtos. Nesuprantu, ką žmonės galvoja, kai mėto viską, kur papuola. Miške pilna visko: tuščių cigarečių pakelių, buteli, pripučiamų suplyšusių padangų, skirtų čiužinėti nuo kalnų.
P.S. Tokių vaizdų prisižiūrėjus, taip užsinorėjo, kad aplink mus būtų kuo mažiau dvikojų kiaulių.
kokios abi laimingos 😀
Na musu mieste yra šiuklšledėžių pakankamai, beveik ant kas antro stulpo pakabinta po vieną, bet vistiek šiukšlių pilna.. ir manau pasakymas "dvikojes kiaulės" tinka apibūdinti tiems kurie tingi ištiesti ranką ir išmesti šiukšlę - jiem atrodo kad nuo vienos šiuklšlės niekas nepasikeis...
nu jau kaip pasakei negraziai... dvikojes kiaules, o tie patys miesto valdzia galetu daugiau siuksliadeziu statyt kartais buna kad einu su popieriu rankoj vos ne puse miesto kol randu kur ismest
Taigi, visuomet po žiemos išlenda visos "grožybės" . . . aš asmeniškai pati nešiukšlinu ir drausminu saviškį. Tenka matyti pravažiuojančias mašinas pro mus(gyvenam greta kelio name) išmeta šiukšles nuo kebabų indus popierinius ir kt. kas itin siutina 😤 Kartais kyla noras paimti nufotkint ir nr mašinos įsidėmėjus paskambint reikiamon tarnybon 😃