PAVASARIO SPALVOSKOPAS

Pavasaris savo spalvomis nenori pasiduoti rudeniui. Pabandžiau nupiešti pavasarį tokį, kokį matome mūsų šeima.

Atsitraukdama žiema tarsi testamentu pavasario pirmoms dienoms palieka PILKĄ kasdienybę. Lauke šlapia, purvina, šaltoka, bet į gryną orą išeiti labai norisi. Kalendorinis pavasaris mus vilioja ir jam atsispirti neįmanoma!

-Mama, mama dar pabūkime lauke, -sūnus prašo. Dukrytė savo kūno kalba ir žodžiais (šių dar nedaug moka) parodo, kad visomis jėgomis palaiko brolį ir į namus nesiruošia eiti. Liekame. Negaliu atsispirti ir aš pavasario pagundai.

***

Dienos tampa vis šviesesnės. PILKA atsitraukia, jos vietą užima bailutė ŽALIA. Ji nedrąsiai nudažo pirmąją žolytę, krūmus, greitai ir medžiai sužaliuos. Tik duokite jiems šilumos! Vėliau pražystančios gėlės taip nebedžiugina kaip pirmosios.

-Mama, mama kokia tai gėlytė? Koks čia medis? - aibės klausimų.

Vaikus supažindinu su snieguolėmis, žibutėmis, krokais. Prisimename ir medžių pavadinimus (ir suprantu, kad ir man kai kurias „botanikos“ žinias reikia patobulinti).

***

ŽALIA įsidrąsina. Yra sakoma, kad žalia ramybės spalva. Sutinku 100 procentų. Nenoriu į namus. Noriu dūkti, šėlti ir numigti žalioje pievoje.

Striukės, šiltos kelnės, šilti batai keliauja į tolimiausią spintos kampą.

-Mama, nusiperkame ledų?

Gera mintis! Kaip gera lauke vaikštinėti su vaikais ir valgyti pirmuosius ledus.

***

BALTA balta kur dairais... Pasirodo pirmieji obelų žiedai. Vėjas žiedus nešioja it kokias snaiges ir primena tikrąją žiemą.

-Mama, kada valgysime obuolius?

-Negreitai dar sūnau.... Reikia sulaukti rudens.

***

GELTONAS pienių kilimas. Pienių vainikai. Pienių vynas mus svaigina. Nesvarbu, kad pienės yra priskiriamos piktžolėms, man norisi pasinerti į jas. Jos GELTONOS - kaip mūsų saulė, mūsų taip laukta šiluma.

-Mama, žiūrėk snaigės lekia....

Taip, pienių pūkai - tai vasariškos snaigės.

Mūsų šeima myli spalvotąjį pavasarį!